Maža to, kol kas tikrai neaišku, ar energetikos ministro Arvydo Sekmoko peršama tvarka išvis dera su konkurencija.
Konkurencijos taryba, pateikusi išvadas dėl šilumos ūkio įstatymų pataisų, teigia, kad Europos Sąjungos Trečiasis energetikos paketas skirtas elektros ir dujų sektoriams sureguliuoti.
Tačiau Lietuvoje, remiantis šiuo paketu, siekiama atskirti ir šilumos įmones.
„Nėra pagrįsta, kad toks atskyrimas, išskaidymas iš tikrųjų duotų daugiau ekonominės naudos ar geriau užtikrintų vartotojų interesus.
Nepaisant to, kad toks reguliavimas efektyvus elektros ar dujų sektoriuje, jo poveikis šilumos ūkio sektoriui gali būti priešingas”, – nurodė Konkurencijos taryba.
Rinkos prievaizdų nuomone, Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai smarkiai ribotų konkurenciją.
Mat, šilumos perdavimo ir tiekimo veiklą atskyrus nuo gamybos, tiekimo veikla būtų perduota nacionaliniam šilumos tinklų operatoriui, todėl šioje rinkoje būtų sukurtas monopolis.
„Pagal projekte siūlomą teisinį reguliavimą sukuriama šilumos tinklų operatoriaus monopolinė padėtis.
Dėl to konkurencija šioje rinkoje būtų visiškai eliminuota, o visi šiuo metu paslaugas teikiantys ūkio subjektai būtų priversti pasitraukti iš rinkos”, – aiškino Konkurencijos tarybos specialistai.
Šilumos ūkio įstatymo pakeitimuose numatoma, kad licencija verstis šilumos perdavimo ir tiekimo veikla išduodama neterminuotam laikui, nurodoma teritorija, kurioje įmonė turi išskirtines teises. Be to, šilumos tinklų operatorių paskirtų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Energetikos ministerija įstatymo pakeitimais siūlo didinti valstybės įtaką šilumos ūkiui, stiprinti šilumos tiekėjų kontrolę, skatinti konkurenciją šilumos gamyboje, šilumos tiekėjus įpareigoti tiekti šilumą ekonomiškiausiu būdu, spartinti daugiabučių renovaciją.
Vyriausybė liepą iš esmės apsisprendė dėl šilumos ūkio pertvarkos gairių, kurios numato didesniuose miestuose atskirti šilumos gamybą nuo tiekimo.
Tuomet teigta, kad tai gali atpiginti šilumos energiją vartotojams.
