„Tikrai ne, tokių signalų jau nematėme keletą mėnesių.
Neabejoju, kad „Gazprom“ labai racionaliai laukia, kol bus nauja
Vyriausybė, bus nauji žmonės, su kuriais reikės kalbėtis toliau,
tai yra labai racionali pozicija (...). Tai yra sudėtingos derybos,
reikia atsiminti, kad reikės ginti Lietuvos interesus, reikės siekti
žemesnių dujų kainų. Manau, kad kita pusė turi siekį gauti
pajamas už dujas ir spausti Lietuvą, tai irgi yra derybiniai
elementai, arbitražai yra derybiniai instrumentai“, - BNS
penktadienį sakė A. Sekmokas, paklaustas, ar 5 mlrd. litų ieškinį
tarptautiniam arbitražui pateikusi Lietuva sulaukė signalų iš
„Gazprom“ siekti kompromiso.
Realiausias pretendentas į premjerus Algirdas Butkevičius
pastaruoju metu viešai kalba apie tai, kad su „Gazprom“ gali būti
ieškoma kompromiso. Jis teigia norintis susipažinti su dokumentais,
Lietuvos pateiktais arbitražui dėl „Gazprom“ Lietuvai taikomų dujų
kainų.
Rinkimus laimėjusios Socialdemokratų partijos lyderis
A.Butkevičius neseniai teigė, jog su „Gazprom“ bus ne kariaujama, o
kalbama diplomatine kalba.
Neseniai „Gazprom“ susitarė su Lenkijos dujų kompanija PGNiG
dėl 15 proc. mažesnės dujų kainos Lenkijai - teigiama, kad
„Gazprom“ tai padarė spaudžiamas Europos Sąjungos.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis
Lenkijos žiniasklaidai sakė, kad „tai puikus derybų rezultatas,
iš dalies ir šalies politiškai efektyvios narystės ES rezultatas,
pasiektas įvairioms šalies vyriausybėms efektyviai ginant
energetinį Lenkijos saugumą ES lygiu“.
R. Sikorskis pabrėžė, kad Europos Komisijos vykdomas
antimonopolinis tyrimas privertė „Gazprom“ tapti nuolaidesniu
savo klientams. Jis užtikrino, kad derybų metu Lenkija rusų
koncernui nepadarė jokių kitų nuolaidų ar pažadų, išskyrus
sutikimą atšaukti ieškinį Stokholmo arbitraže.
Lietuva spalio pradžioje „Gazprom“ apskundė Stokholmo
arbitražui ir paprašė šalies vartotojams grąžinti iki 5 mlrd.
litų permoką už rusiškas dujas, kaip teigia Lietuvos atstovai,
neteisinga kaina tiektas Lietuvai 2004-2012 metais.
Teigiama, jog Lietuvai tiekiamų dujų kainos formulė nuo
2005-ųjų buvo pakeista penkis kartus, galiausiai ją susiejant su
smarkiai brangstančių naftos produktų kaina pasaulio rinkose.
Lietuva siekia, kad tiekiamų dujų kaina dabar būtų susieta su
biokuro kaina.
Europos Komisija šiuo metu atlieka tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos
Vidurio ir Rytų Europoje - be kita ko, įtariama, kad koncernas,
susiedamas dujų kainas su naftos kainomis, galėjo nustatyti
neteisingas kainas klientams.
Lietuva mano, kad „Gazprom“ šaliai, kuri pirmoji iš Baltijos
šalių įgyvendina trečiąjį ES energetikos paketą ir iki 2014
metų pabaigos ketina visiškai atskirti Rusijos koncerno iš dalies
valdomų „Lietuvos dujų“ veiklas, taiko diskriminacinę dujų kainą,
kuri yra didžiausia ES.