Jau kitą savaitę Belgijos federalinė vyriausybė svarstys pasiūlymą, kuriame prašoma 30 mln. eurų kasmet paremti šalies aviacijos sritį. Nors pasiūlymas apimtų visas Belgijos skrydžių bendroves („Jetairfly“ ir „Thomas Cook“), neoficialiai kalbama, kad didžiausia parama – 20 mln. eurų – tektų kritinėje būklėje atsidūrusiai „Brussels Airlines“.
Šalies žiniasklaidos teigimu, jei dėl šio pasiūlymo nebūtų susitarta, pagrindinė šalies oro bendrovė atsidurtų ties bankroto riba.
Skaičiuojama, kad „Brussels Airlines“ pajamos mažėja nuo 2007 m. Pernai ši bendrovė neteko 80 mln. eurų. Be to, kaip tik šiuo metu senus ir brangiai eksploatuojamus „Avro“ (šio modelio lėktuvai skraido į Vilnių) ir „Boeing 737“ modelių lėktuvus oro linijos keičia modernesniais „Airbus 320“ lėktuvais. Vien šiais metais už tai teks sumokėti 10 mln. eurų.
Finansinių sunkumų kamuojamos „Brussels Airlines“ tikisi, kad reikiamų pinigų paskolins pagrindinė akcininkė Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“. Tačiau kalbama, kad vokiečiai tai daryti sutiks tik užsitikrinę Belgijos vyriausybės paramą.
Pasigirdus kalboms apie galimą bankrotą, „Brussels Airlines“ atstovai tokią informaciją suskubo paneigti.
Turės apeiti Europos Komisiją
Pagrindinė Belgijos skrydžių bendrovė iš krizės tikisi išbristi investuodama į didesnį pelną nešančius skrydžius į kitus žemynus. Tačiau norint pasiūlyti klientams patrauklias sąlygas, reikia turėti ir gerą europinių skrydžių tinklą jungtiniams skrydžiams užtikrinti.
Belgijos vyriausybei gali tekti skaičiuoti, kas kainuos brangiau - parama, ar šios bendrovės bankrotas. Manoma, kad bankroto atveju, darbo netektų apie 10 tūkst. darbuotojų.
Be to, neigiamų pasekmių tai turėtų ne tik nacionaliniam Zaventemo, bet ir Šarlerua oro uostui.
Dabar šis oro uostas aptarnauja pigių skrydžių bendroves, daugiausiai – „Ryanair“.
Manoma, jei Zaventemo oro uoste nebeliktų „Brussels Airlines“, „Ryanair“ mėgintų įsitvirtinti pagrindiniame šalies oro uoste.
Šalies ekonomikos ministras Johanas Vande Lanotte`as pripažino, kad Belgijos oro sektorius pastaruoju metu susiduria su finansinėmis problemomis. Tačiau pridūrė, kad valstybė negali likti tam abejinga, nes oro bendrovės padeda sukurti daug darbo vietų.
Tačiau net jei vyriausybė nuspręstu padėti finansinių sunkumų kamuojamam aviacijos lyderiui, reikėtų rasti būdų, kaip tokią pagalbą pavadinti.
Skiriami 30 mln. eurų negalėtų būti traktuojami kaip valstybės parama, antraip Europos Komisija galėtų įtarti konkurencijai trukdantį valstybės kišimąsi.