Tačiau Aplinkos ministerija neužtikrino, kad laiku būtų pašalinti
pasikartojantys netikslumai metinėse nacionalinėse šių dujų kiekio
apskaitos ataskaitose, todėl Lietuvai buvo pritaikytos sankcijos.
Dėl to veiklos vykdytojai nuo 2011 m. pabaigos iki 2012 m.
spalio negalėjo prekiauti apyvartiniais taršos leidimais ir Kioto
vienetais su užsienio šalimis, taip pat neturėjo galimybių gauti
lėšų į Klimato kaitos specialiąją programą.
Tai pažymėjo Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė,
pristatydama auditą „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo
leidimų paskirstymas, naudojimas ir prekybos sistema“.
Tai -
tarptautinio audito „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų prekybos
sistema“, atlikto kartu su Danijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos
ir Suomijos aukščiausiosiomis audito institucijomis, dalis.
Lietuva šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį 2010 m.,
palyginti su baziniu kiekiu, buvusiu 1990 m., sumažino 56,9 proc.
Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje įvardytas siekis,
kad į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis
didėtų mažiausiai dukart lėčiau negu auga šalies bendrasis vidaus
produktas (BVP).
Lietuva šį rodiklį vykdo - 2005-2010 metais BVP
išaugo 27,2 proc., o dujų išmetimas sumažėjo 10,1 proc. Nepaisant
to, šalyje yra poreikis investuoti į šiltnamio efektą sukeliančių
dujų išmetimus mažinančias priemones, tačiau valstybės ir veiklos
vykdytojų galimybės yra ribotos.
Auditoriai nustatė, kad 2008-2011 m. veiklos vykdytojams
paskirstyta 31,3 mln. apyvartinių tašos leidimų, tačiau dėl
sumažėjusio šalies BVP, išaugusio elektros energijos importo, dėl
to, kad išmetamų dujų nepadaugėjo tiek, kiek buvo planuota, veiklos
vykdytojai visų leidimų nepanaudojo ir turi 7,4 mln. perteklių.
Veiklos vykdytojams suteikta galimybė gauti pajamas iš parduodamo
leidimų pertekliaus ir nustatytas įpareigojamas naudoti lėšas
taršai mažinti, tačiau pasitaiko atvejų, kai lėšos, gautos už
parduotus leidimus, panaudojamos priemonėms, tiesiogiai
nesusijusioms su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo
mažinimu, ne laiku atsiskaitoma už lėšų panaudojimą ir ne visada
ataskaitose pateikiami teisingi duomenys.
Parduodama Kioto vienetus Lietuva planavo gauti daugiau kaip
500 mln. Lt pajamų į Klimato kaitos specialiąją programą, tačiau
nuo 2011 m. iki 2012 m. liepos mėnesio buvo gauta 250 mln. Lt
pajamų.
Dėl užtrukusio projektų parengimo buvo panaudota tik 0,2
mln. Lt. Taigi projektų, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių
dujų kiekį, įgyvendinimas atidedamas vėlesniam laikotarpiui.
Audito ataskaitoje teigiama, kad šiuo metu įmonėms trūksta
papildomos informacijos apie bendrai įgyvendinamų projektų rezervą,
šių projektų vystymo galimybes ir laisvus taršos vienetus, todėl
neišnaudojamas bendrai įgyvendinamiems projektams skirtas rezervas
ir dalis planuotų nustatytosios normos vienetų.
Valstybės kontrolė pateikė Aplinkos ministerijai
rekomendacijas, padėsiančias mažinti išmetamų šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekį.