„Lietuvos dujų“ teigimu, įstatymo nuostatos pažeidžia ne tik
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas, draudžiančias
riboti prekybą tarp ES valstybių narių, ir reglamentuojančias
valstybės pagalbos skyrimo verslo subjektams klausimus, bet ir
Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl teisės naudotis
gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų bei Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvos dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų
taisyklių nuostatas, draudžiančias kryžminį subsidijavimą tarp dujų
perdavimo ir kitų veiklų, taip pat draudžiančias ir
nediskriminacinės prieigos prie SGD terminalo bei laisvos dujų
prekybos ribojimą.
Bendrovės nuomone, Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD
terminalo) įstatymo ir jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų
nuostatos šiurkščiai pažeidžia Europos Sąjungos teisę, nes dujų
įmonėms, importuojančioms dujas perdavimo vamzdynais, taikomas
reikalavimas ne mažiau kaip 25 proc. reikalingų dujų įsigyti per
SGD terminalą, ir ne mažiau kaip 25 proc. reikalingų dujų įsigyti
importuojant perdavimo vamzdynais.
ES teisę pažeidžia ir apribojimai taikyti nuostatas dėl „imk
arba mokėk“ įsipareigojimų dujų importo dujotiekiais sutartyse
(tokie apribojimai nenumatomi dujų importo per SGD terminalą
sutartyse); pasinaudojimo SGD terminalu apribojimas kitoms ES
valstybėms narėms; SGD terminalo projekto įgyvendinimo kaštų
įtraukimas į dujų perdavimo paslaugos, t.y. dujų transportavimo
aukšto slėgio dujotiekiais, kainas.
Pasak „Lietuvos dujų“ generalinio direktoriaus pavaduotojo
komercijos direktoriaus Joachimo Hockertzo, iki
šiol SGD terminalo projekto įgyvendinimas buvo lydimas
prasilenkiančių su tikrove valstybės pareigūnų ir projektą
įgyvendinančios bendrovės pareiškimų, kad konkurenciją
iškraipančios SGD terminalo įstatymo nuostatos reikalingos, neva
užkirsti kelią dabartiniam išoriniam dujų tiekėjui į Lietuvą
sudaryti ilgalaikes sutartis ir taip blokuoti suskystintų gamtinių
dujų tiekimą į Lietuvą.
„Tačiau noriu priminti, kad tradiciškai Lietuvos dujų tiekimo
įmonės dujas vartotojams parduoda pagal ne ilgesnes kaip metų
sutartis ir visi vartotojai turi teisę laisvai pasirinkti kitą dujų
tiekimo įmonę, kuri jiems dujas tiektų palankesnėmis sąlygomis.
Vartotojų pasirinkimas visiškai nepriklauso nuo to, ar turi tiekimo
įmonė ilgalaikę sutartį su išorės tiekėju, ar ne.
Didžioji dalis
stambių vartotojų, pavyzdžiui, centralizuotai tiekiančios šilumą ar
gaminančios elektrą energetikos bendrovės, pagal teisės aktus
privalo kasmet organizuoti viešuosius pirkimus, kuriuos laimi
geriausias sąlygas pasiūlęs dujų tiekėjas.
Todėl bet kuris naujas
suskystintų gamtinių dujų tiekėjas, galintis pasiūlyti pigiau ir/ar
lanksčiau pirkti dujas, gali iškart užimti ženklią dalį rinkos.
Jokios 25 proc. taisyklės tam nereikalingos.
Tokios taisyklės,
atvirkščiai, sukurtų „šiltnamio“ sąlygas pasirinktiems suskystintų
gamtinių dujų tiekėjams, ir nuo to dujų kaina Lietuvos rinkoje tik
padidėtų“, - sako J. Hokercas.