„Šis teismo sprendimas kelia abejonių dėl Lietuvos pasirengimo
vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus bei rodo nesėkmę,
saugant užsienio investuotojų teises šalyje“, - teigiama „Gazprom“
pranešime.
„Lietuva ne tik pažeidė („Lietuvos dujų“ - Red.) akcininkų
sutarties reikalavimus, bet taip pat atsisakė vykdyti tarptautinio
arbitražo sprendimą, kuris patvirtinto, kad verslo santykiai tarp
„Gazprom“ ir „Lietuvos dujų“ turi būtų sprendžiami remiantis tik
akcininkų sutartimi“, -pareiškė „Gazprom“.
Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį atsisakė pripažinti ir
leisti vykdyti Stokholmo prekybos rūmų arbitražo sprendimą.
Nutartis per 30 dienų nuo gali būti skundžiama Lietuvos
Aukščiausiajam Teismui.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad toks arbitražo sprendimo
pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvoje prieštarautų viešajai
tvarkai. Tokio prieštaravimo buvimas yra nurodytas 1958 metų
Niujorko konvencijoje kaip vienas užsienio teismo sprendimo
nepripažinimo pagrindų, pranešė Apeliacinis teismas.
2011 metų rugpjūtį „ Gazprom“ pateikė Stokholmo
arbitražui ieškinį prieš Lietuvos valstybę ir nurodė, kad
Energetikos ministerijos kreipimasis į Vilniaus apygardos teismą
dėl „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo pažeidžia jos akcininkų -
Valstybės turto fondo, „ Gazprom“ ir „Ruhrgas“ - susitarimą,
kad visi šalių ginčai sprendžiami arbitraže. „ Gazprom“
prašė arbitražo įpareigoti Energetikos ministeriją nutraukti VAT
pradėtą bylos svarstymą.
Arbitražas šių metų liepą konstatavo, kad Energetikos
ministerijos inicijuotas ieškinys iš dalies pažeidė akcininkų
2004 metų kovo 24 dienos susitarimą ir nurodė atsisakyti dalies
reikalavimų, pavyzdžiui, įpareigoti „Lietuvos dujas“ pradėti
derybas su „ Gazprom“ dėl sąžiningos ir teisingos dujų kainos
bei pateikti bendrovės valdybai dokumentus apie šias derybas.
„Gazprom“ nurodė, kad Lietuvos valdžios kreipimasis į
Vilniaus teismą yra neteisėtas.
Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 3 dieną atmetė „Lietuvos
dujų“ prašymą sustabdyti bylą, motyvuodamas, kad ginčas
nepriskiriamas arbitražo kompetencijai. Abu - Vilniaus ir Stokholmo -
teismai sprendė tą patį klausimą – ar gali Energetikos
ministerija pareikšti reikalavimus Vilniaus apygardos teisme, rašoma
Apeliacinio teismo nutartyje.
Teismas padarė išvadą, kad arbitražas neturėjo imtis spręsti
klausimo, kuris jau buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, o
spręsdamas šį klausimą, jis nesilaikė Niujorko konvencijos, ir
tai yra pagrindas atsisakyti pripažinti jo sprendimą.
Lietuva mano, kad „Gazprom“ šaliai, kuri pirmoji iš Baltijos
šalių įgyvendina trečiąjį ES energetikos paketą ir iki 2014
metų pabaigos ketina visiškai atskirti Rusijos koncerno iš dalies
valdomų „Lietuvos dujų“ veiklas, taiko diskriminacinę dujų kainą,
kuri yra didžiausia Europos Sąjunga.