„Biokuro reikės vis daugiau ir daugiau“, – konstatuoja bendrovės „Timbex“ komercijos direktorius Rytis Kuliešis. Jis skaičiuoja, kad kitąmet biokuro reikės jau daugiau nei 2 mln. kub. metrų, o 2011 m. jo poreikis siekė tik apie 1 mln. kub. metrų.
Šiemet pradėta naudoti 28 MW galios biokuro katilinė Šiauliuose, 20 MW galios – Alytuje, 20 MW galios UAB „Geco investicijos“ katilinė ir 10 MW galios „Lorizon energy“ katilinė – Kaune, 16 MW galios katilinė – Panevėžyje ir dar keletas kitų objektų.
Kitąmet pradės veikti „Fortum Lietuva“ biokuro ir atliekų kogeneracinė jėgainė (20 MW elektrinės, 50 MW šilumos galios), bent keli nauji biokuro katilai, kuriuos ketina įsirengti pramonės įmonės – „Žemaitijos pienas“, „Grigiškės“, „Klaipėdos kartonas“, „Amilina“, „Swedspan Girių Bizonas“.
Pradėti eksploatuoti šildymui skirtus katilus ketinama ir Jonavoje, Šilutėje, Mažeikiuose. Dar po metų turėtų pradėti veikti 40 MW galios „Lietuvos energijos“ biokuro katilai Elektrėnuose.
Kai biokurui bus pritaikytos ir didžiųjų miestų kogeneracinės jėgainės, apie ką šiandien kalba naujoji Vyriausybė, jo poreikiai išaugs dar kelis kartus. Vien Kaunui, kur numatomas didesnės nei 200 MW galios biokuro jėgainių pajėgumas, per metus gali prireikti iki 1 mln. kub. metrų biokuro, panašiai tiek jo būtų naudojama ir Vilniuje.