Neatsargūs vairuotojai geležinkelininkus apkrauna rūpesčiais

„Svarbiausia, kad žmonės patys saugotų ir savo gyvybę, ir turtą.” Tai nuolat kartoja „Lietuvos geležinkelių” filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra” direktorius Olegas Slepakovas. Deja, kai kurie, kam skirtas šis įspėjimas, jį išgirsta per vėlai.

Daugiau nuotraukų (1)

Egidijus Saladžius ("Lietuvos rytas")

2012-12-23 08:05, atnaujinta 2018-03-14 11:15

O. Slepakovas geležinkelininku tapo dar 1983 metais, baigęs Vilniaus geležinkelių transporto technikumą ir pradėjęs karjerą nuo paprasto kelio darbuotojo. Dabar jis atsakingas už viso Kauno regiono geležinkelių infrastruktūrą.

Deja, geležinkeliuose nuolat įvyksta skaudžių nelaimių. Šie metai – ne išimtis. Kaip ir Kauno regionas, kuriame traukinių eismas – vienas judriausių šalyje.

– Kokio dydžio teritoriją jums tenka prižiūrėti ir ar dažnai joje nutinka skaudžių nelaimių? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo O. Slepakovo.

– „Kauno geležinkelių infrastruktūra” iš viso prižiūri 928,2 kilometro geležinkelio kelių ir 147 geležinkelio pervažas. Galima įsivaizduoti, kokia tai didelė teritorija ir kiek joje erdvės pažeidėjams, avantiūristams ir savižudžiams.

Kraupios avarijos geležinkelio pervažose, po geležinkelio riedmenų ratais traiškomi pašaliniai asmenys, vaikštantys geležinkeliu neleistinose vietose, nuolat verčia susimąstyti: ar mes branginame savo gyvybę, kokią kainą mokame už nesibaigiantį skubėjimą, nekantrumą ar lengvabūdiškumą.

Juk net ir įjungus avarinį stabdymą geležinkelio sąstato neįmanoma staiga sustabdyti ir susidūrimas neišvengiamas, kai prieš pat traukinį į pervažą įvažiuoja automobilis ar ant kelio išeina žmogus.

Kaip rodo eismo įvykių tyrimo patirtis, jei mašina įsirėžia po lokomotyvo priekiu, tokiais atvejais automobilis visiškai sumaitojamas ir vairuotojo mirtis neišvengiama, o aukų kūnus iš automobilių laužo ištraukia tik ugniagesiai gelbėtojai.

Jeigu per stebuklą ir pasiseka likti gyvam, dažniausiai žmogus būna suluošinamas visam gyvenimui.

Be to, neišvengiamai apgadinami ir geležinkelių riedmenys, nuostoliai kartais skaičiuojami dešimtimis tūkstančių litų.

Traukinių mašinistai ilgam patiria psichologinių traumų. Kai kurie, ypač jaunesni, po tokių įvykių nusprendžia pasitraukti iš darbo.

– Kokios pagrindinės tokių tragedijų priežastys?

– Pirmiausia – nedrausmingi automobilių vairuotojai, nepaisantys prieš geležinkelio pervažas įrengtų įspėjamųjų ženklų, garsinės ir šviesoforų signalizacijos.

Jie dažniausiai pažeidžia Kelių eismo taisyklių 173 punktą, kuriame sakoma, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais.

Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės.

Eismo įvykių Kauno regiono geležinkelio ruožuose Žasliai–Kaišiadorys– Radviliškis, Kaišiadorys–Kybartai ir Kazlų Rūda–Šeštokai–valstybės siena geležinkelio pervažose statistika sukrečianti: nuo 2005 metų įvyko 24 eismo įvykiai, jų metu nukentėjo 27 žmonės, 13 iš jų žuvo, 14 buvo sužeista.

Dar žiauresnė įvykių, kurių metu nukentėjo pašaliniai asmenys, vaikštantys geležinkeliu neleistinose vietose, statistika: 2005–2012 metais 60 žmonių žuvo ir 19 buvo sužeista. Ir visa tai – tik Kauno regione.

Pėstieji dažniausiai pažeidžia Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymą, kuriame teigiama, kad pašaliniams asmenims vaikščioti ar važinėti geležinkelių keliais ir apsaugos zonose nenustatytose vietose draudžiama.

Beje, pastaraisiais metais ypač padažnėjo tyčinių atvejų, kai žmonės gyvybę po traukinių ratais nutraukia savo noru. Tai – viena žiauriausių savižudybės rūšių.

Skaičiai negailestingi: daugybė beprasmiškų mirčių, daugybė tragiškų likimų. Pamirštame, kad, norėdami nežūti, turime paprasčiausiai laikytis tam tikrų taisyklių.

Juk Kelių eismo taisyklės sukurtos tam, kad turėtume galimybę išlikti gyvi.

Kelių ereliai, kurie giriasi nesilaikantys taisyklių, yra ne tik potencialūs savižudžiai, bet ir žmogžudžiai.

Apmaudu, kad neretai į įspėjimus ar pamokymus žmonės nekreipia dėmesio, kol nelaimė neištinka jų pačių ar artimųjų.

Teko kalbėti su tais, kurie per stebuklą liko gyvi po susidūrimo. Kiekvienas manė, kad greitai prašoks prieš traukinį, bet neįvertino, jog lokomotyvo žibintai per staigiai priartėja. Šviesa tunelio gale, deja, dažniausiai matoma jau gulint ant operacinės stalo.

– Kaip prisideda geležinkelininkai, kad tokiems eismo įvykiams būtų užbėgta už akių?

– „Kauno geležinkelių infrastruktūra” atnaujino geležinkelio signalizaciją ruože Kaunas–Kybartai: įdiegti nauji mikroprocesoriniai įrenginiai, pervažose įrengti LED šviesoforai, užtikrinantys gerą signalinių žiburių matomumą.

Vadinamojoje Amalių pervažoje Ateities plente Kaune papildomai įrengtas ir pėsčiųjų takas su šviesoforais.

Beje, Ateities plente esanti pervaža uždaro automobilių eismą likus 40 sekundžių iki traukinio. Iš pradžių raudoni šviesoforų žiburiai ima paeiliui mirksėti, pradeda veikti garsiniai signalai, užsidega raudonos pėsčiųjų tako šviesoforų šviesos.

Praėjus 13–15 sekundžių užkardai automatiškai pradeda leistis ir po 4–6 sekundžių pasiekia horizontalią padėtį. Šią pervažą traukiniai pralekia iki 120 kilometrų per valandą greičiu, todėl automobilių vairuotojai turi būti ypač budrūs.

Jie turi įsidėmėti, kad įsijungus raudoniems pervažų šviesoforų žiburiams privaloma sustoti, o ne važiuoti per pervažą, tikintis prašokti po besileidžiančiais užkardais. Priešingu atveju susidūrimas su traukiniu ir liūdnos pasekmės yra neišvengiami.

– Kur įvyksta daugiausia skaudžių nelaimių?

– Liūdina pastarojo meto įvykiai Marijampolės Saulės gatvės geležinkelio pervažoje. Tai – viena avaringiausių pervažų Lietuvoje.

Šių metų lapkričio 30 d. keleivinis traukinys Kaunas–Šeštokai staigiai stabdė dėl pervažoje stovinčio automobilio „Volkswagen Passat”. Per susidūrimą sudaužytas lengvasis automobilis, apgadintas dyzelinis traukinys. Laimė, žmonių aukų išvengta.

Tačiau jau gruodžio 13-ąją toje pačioje pervažoje vėl įvyko susidūrimas. Pasekmės skaudesnės – nukentėjo du žmonės, važiavę lengvuoju automobiliu „Saab”. Sužeistieji išvežti į ligoninę.

Mašinistai puikiai žino šią liūdnai pagarsėjusią pervažą, todėl stengiasi būti itin budrūs ir artėdami sumažina traukinio greitį. Jie netgi pasiruošę patys sustoti ir praleisti autotransporto priemonę, kad būtų išvengta skaudžių pasekmių.

Deja, ne visada pavyksta tai padaryti. Juk traukinio stabdymo kelias gali siekti ir kilometrą, nelygu sąstato svoris.

Atėjo tikra žiema, eismo sąlygos tapo sudėtingesnės. Artėja gražiausios metų šventės, žmonės daugiau keliaus.

Tokiu atveju iškyla didesnė eismo įvykių grėsmė. Todėl prašome: nebūkite abejingi pažeidėjams ir patys kelyje elkitės atsakingai. Saugokite savo ir kitų gyvybę, nepamirškime, kad namuose prie Kūčių stalo jūsų sveikų ir gyvų laukia mylintys artimieji.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.