Vos prieš pusmetį pradėjusį veikti oro uostą uždaryti nurodė skrydžių saugumo inspektoriai, nustatę, kad trupa vienas kilimo tako ruožas. Visas keliones nurodyta perkelti į kitus oro uostus.
Tai paaiškėjo prieš pat Kalėdas – gruodžio 22 dieną, kai dėl didžiulio keleivių srauto visi Lenkijos oro uostai buvo užkimšti.
Į Modliną skraidė dvi didžiausios Europos pigių skrydžių kompanijos – „Rayanair” bei „WizzAir”, kasdien čia aptarnaudavusios 5–6 tūkst. keleivių.
Jį uždarius jau po keleto dienų visus skrydžius perėmė Varšuvos F.Chopino oro uostas.
Tačiau iš pradžių jis nepajėgė aptarnauti tokio didelio keleivių srauto.
Dalį skrydžių teko nukreipti į tolimesnius miestus, todėl kilo sumaištis, keleiviai buvo itin nepatenkinti.
Skrydžių kompanijos – taip pat, nes Varšuvoje jos turi mokėti dvigubai didesnius aptarnavimo mokesčius nei Modline.
Ekspertai nustatė, kad Modlino kilimo tako betonas ėmė skilinėti dėl naktimis spaudusio keliolikos laipsnių šalčio, nors takas turėjo atlaikyti kur kas didesnius temperatūros svyravimus.
Už 107 mln. zlotų (dabartiniu kursu – daugiau nei 90 mln. litų) seną karinio oro uosto kilimo taką rekonstravusi bendrovė „Erbud” įsipareigojo broką skubiai ištaisyti.
Tačiau ekspertai baiminasi, kad netrukus pradės lįsti ir daugiau trūkumų.
Priežastis paprasta: oro uostas statybų rangovą rinkosi pagal mažiausią kainą, o į kokybę buvo kreipiama mažiau dėmesio.
Tai visos Lenkijos yda. Kaip ir Lietuvoje, kaimyninės valstybės institucijos, skelbdamos statybų konkursus, pagrindiniu kriterijumi laiko kainą.
Šiemet dėl to buvo kilęs tarptautinis skandalas, kai paaiškėjo, kad Europos futbolo čempionato finalinėms varžyboms už 1,9 milijardo zlotų pastatytas Varšuvos nacionalinis stadionas yra nekokybiškas.
Nors jis gerokai brangesnis nei panašūs statiniai kitose šalyse, jo stogas lyjant neužsidaro. Dėl to teko nukelti Lenkijos ir Anglijos rinktinių susitikimą.
Be to, paaiškėjo, kad stadiono stogas keliose vietose praleidžia vandenį, evakuacijos laiptai per siauri, o vejos drėkinimo sistema visiškai prasta.
