Taupiai arba greičiau taupiai naudojantys elektrą nurodė 80 proc. gyventojų.
Taupymas atsispindi ir vartojimo įpročiuose - 55 proc. iki 71 proc. padidėjo ekonomiškas lemputes naudojančių gyventojų dalis, nuo 48 iki 65 proc. padidėjo nakčiai išjungiančių nenaudojamus buitinius prietaisus gyventojų dalis, padaugėjo ir žmonių, kurie išeidami iš patalpų išjungia šviesą (2010 m. - 71 proc., 2012 m. - 90 proc.).
Didesnis Lietuvos gyventojų polinkis taupyti atsispindi ir lyginant lietuvių sunaudojamos elektros santykį su šalies bendruoju vidaus produktu dabar ir anksčiau - šis rodiklis kasmet gerėja ir artėja prie ES vidurkio, tačiau tebėra beveik dvigubai už jį didesnis.
Labiausiai taupyti elektros energiją yra linkę nedirbantys pensininkai (93 proc.), vyresni negu 50 metų žmonės (91 proc.). Moterys elektrą taupo labiau negu vyrai - taupančios teigė 83 proc. moterų ir tik 76 proc. vyrų.
Daugiausia - 90 proc. gyventojų - taupo išjungdami šviesą, kai išeina iš kambario. 71 proc. naudoja elektros energiją taupančias lemputes, 65 proc. išeidami ilgesniam laikui išjungia elektros prietaisus iš lizdų, 56 proc. perka mažai elektros sunaudojančius prietaisus.
Tačiau tyrimas parodė, kad visų šių būdų, išskyrus šviesos išjungimą, beveik trečdalis gyventojų nenaudoja, nors juos ir žino. Nežinantys, kad elektrą galima sutaupyti perkant mažai elektros sunaudojančius prietaisus, nurodė 18 proc. respondentų. Kad galima sutaupyti išjungiant elektros prietaisus iš lizdų, nežinojo 4 proc. respondentų, kad taupyti padeda elektros energiją taupančios lemputės, nežinojo 3 proc. respondentų.
Mažiausiu polinkiu taupyti pasižymi 18-34 metų žmonės, vilniečiai, gyventojai su aukštesnėmis negu vidutinėmis pajamomis. Tos pačios gyventojų grupės neefektyviausiai elektros energiją naudojo ir prieš dvejus metus.
Tausoti elektrą gyventojus labiausiai paskatintų elektros kainų augimas, tai kaip priežastį nurodė 38 proc. gyventojų. „Lesto“ Veiklos plėtros skyriaus vadovas Mantas Vaskela atkreipė dėmesį, kad prieš trejus metus net 85 proc. gyventojų teigė, kad jei elektros energijos kaina išaugtų 20 proc., jie imtų taupyti, bet kainai tiek ir išaugus, taupyti tikrai pradėjo mažiau gyventojų.
Jis pažymėjo, kad efektyviau vartojant energiją tikrai galima maždaug 20 proc. sumažinti sąskaitas. „Būna, kad gyventojas dabar už elektrą moka, tarkim, 100 litų, ir sako, kad padidėjus sąskaitai 20 litų, jis pradėtų taupyti. Mes darome daug tyrimų su daugiabučiais, ir kai paprašome jų gyventojų pabandyti taupyti, tai jie tuos 20 litų sutaupo labai lengvai“, - sakė M. Vaskela.
54 proc. respondentų, teigiančių, kad netaupo elektros, kaip priežastį nurodė, kad tokio įpročio neturi. 35 proc. teigė netaupantys, kadangi mano, jog tai reikštų komforto praradimą.
M. Vaskela pažymėjo, kad taupymas jokiu būdu nereiškia komforto atsisakymo - anot jo, nebūtina, pavyzdžiui, išjungti šviesos, kai esi kambaryje, ar mažiau naudotis kompiuteriu, sutaupyti visiškai įmanoma ir be to.
Paklausti, ar žino kokius nors energijos taupymo būdus ar priemones, net 31 proc. respondentų neprisiminė jokių elektros energijos taupymo būdų. 42 proc. respondentų pirmiausia nurodė elektrą taupančias lemputes, 22 proc. - šviesos išjungimą išeinant iš kambario, 12 proc. - elektros prietaisų išjungimą iš lizdo išeinant ilgesniam laikui.
M. Vaskela atkreipė dėmesį į paradoksą, kad yra tokių gyventojų, kurie teigia taupantys, bet nežino energijos taupymo būdų. Jis pažymėjo visuomenės švietimo poreikį tokioje situacijoje: anot jo, prieš kelerius metus vykdyta akcija, skatinant gyventojus pereiti prie taupesnių lempučių, vyko sėkmingai.
Apklausos duomenimis, vidutiniškai per mėnesį vienas apklaustas gyventojas sunaudojo 138 kWh elektros energijos. Elektros sąskaitas dažniau apmoka moterys (72 proc.) negu vyrai (28 proc.).
Savo elektros energijos sąskaitas analizuojantys nuolat nurodė 33 proc. gyventojų, 38 proc. teigė tai darantys kartais, 20 proc. - retai arba niekada. Dažniausiai sąskaitas analizuojanti visuomenės grupė yra pensininkai - tai daro 54 proc. jų.
