„Klaipėdos naftos” skelbto konkurso nugalėtoju pripažintas dviejų šalies įmonių – „Kauno dujotiekio statybos” ir „Šiaulių dujotiekio statybos” – konsorciumas.
Lietuviai nurungė Vokietijos įmonę „PPS Pipeline Systems”. Ši įmonė, siūliusi tuos pačius darbus atlikti už 192,1 mln. litų, atsidūrė už borto, kai konkurso sąlygos staiga buvo pakeistos.
VPT laikinai sustabdė konkurso procedūras. Kol vyksta tyrimas, „Klaipėdos nafta” negalės pasirašyti sutarties dėl 20 km ilgio dujotiekio tiesimo nuo SGD terminalo iki dujų skirstymo stoties.
Domisi galimais pažeidimais
Šiuo konkursu domėjosi dar viena Vokietijos įmonė „Friedrich Vorwerk”, bet vėliau nusprendė jame nedalyvauti. Kilus skandalui dėl pakeistų vertinimo kriterijų vokiečiai pasijuto dirbtinai išstumti iš konkurso. Tokiomis sąlygomis, kokios buvo paskelbtos galutiniame etape, įmonė teigia mielai būtų dalyvavusi, tačiau kelias tam jau buvo užkirstas.
Skundus dėl galimų pažeidimų nagrinėja Ūkio ir Energetikos ministerijos.
„Klaipėdos naftos” atstovų teigimu, vokiečiai ieško, ko nepametę – konkurso procedūros buvo skaidrios, visi dalyviai galėjo iš anksto susipažinti su dokumentuose išdėstytomis sąlygomis. Vietos įmonių niekas neprotegavo, jos nugalėjo todėl, kad pasiūlė mažesnę kainą.
Tokie paaiškinimai „PPS Pipeline Systems” vadovų neįtikina – jie įtaria, kad varžovai buvo įgiję konkurencinį pranašumą. Vokiečiai reikalauja, kad VPT ištirtų, ar konkursą rengusi „Klaipėdos nafta” nenusižengė lygiateisiškumo, skaidrumo ir proporcingumo principams.
Maža to, „PPS Pipeline Systems” dar kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą: prašoma objektyviai įvertinti šio konkurso rengėjų veiksmų teisėtumą.
Lietuvos įmonės mielesnės?
SGD terminalo direktoriaus Rolando Zuko vadovaujama „Klaipėdos naftos” Viešųjų pirkimų komisija pradžioje skelbė, jog pirmenybę įgis įmonės, įsipareigojusios dujotiekio atšaką nutiesti anksčiau nurodyto galutinio termino (2014 metų spalio 1 d.).
Vėliau į terminus kažkodėl numota ranka – konkursą laimėjo mažesnę darbų kainą siūlę rangovai.
„PPS Pipeline Systems” vadovas Peteris Legleris tai vertino kaip neleistiną manipuliavimą ir įstatymų pažeidimą: „Nusprendę dirbti sparčiau rinkomės galbūt ne pačius pigiausius, bet pajėgius ir patikimus partnerius.
Kai užsakovai paskutinę akimirką pakeičia konkurso esmę, pretendentams parengti naujos programos neįmanoma. Juk reikia pakeisti visus partnerius, pasirinkti pigesnius, o tai šitame etape jau buvo nebeįmanoma dėl nueito perkvalifikacijos etapo.”
Vokiečiai įtaria, jog taip pasielgta neatsitiktinai – galbūt siekta, kad konkursą laimėtų lietuviškų įmonių konsorciumas.
Pasak jų, „Kauno dujotiekio statybos” (KDS) savininkai apie projektą galėjo sužinoti daugiau nei kiti konkurentai iš savo partnerės – inžinerinių įrenginių projektavimo ir konsultavimo įmonės „Ardynas”.
Atsirado slaptų informatorių
„PPS Pipeline Systems” ieškinys dėl konkurentų galimai įgyto pranašumo grindžiamas tuo, kad „Ardynas” teikė paslaugas „Klaipėdos naftos” konsultantei – JAV įmonei „Fluor Enterprises”. Konkurso dokumentuose „Ardynas” įvardijamas ir kaip KDS partneris.
„Ne tik liūdna, bet ir pikta, jeigu mūsų konkurentams buvo prieinama konfidenciali informacija. Ko verta tokia konkurencija, kai konkursų dalyviai patys rengia sąlygas, o po to ir laimi užsakymus?” – stebėjosi P.Legleris.
Kaune registruota įmonė „Ardynas” dar užsiima medienos, stalių dirbinių, buities prietaisų, stiklo, kvepalų, kosmetikos, netgi uogų, daržovių bei vaisių didmenine prekyba.
Kėsinosi apgauti valstybę
Pagrindinis „Ardyno” akcininkas Valdas Sabaliauskas buvo patekęs į teisėsaugos akiratį ir nuteistas už kėsinimąsi pasisavinti didelį turtą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
V.Sabaliauskas įsigydavo suklastotų realios veiklos nevykdančių įmonių sąskaitų faktūrų, kuriose buvo nurodomi melagingi duomenys apie neva suteiktas paslaugas. Taip „Ardyno” vadovas apgaudinėjo valstybę – siekė išvengti pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčio.
Bendrininkai V.Sabaliauskui neteisėtai pervesdavo lėšas. Dalį pinigų už klastočių gaminimą jie pasilikdavo sau. Grupuotė per dvejus metus šitaip kėsinosi pasisavinti beveik milijoną litų „Ardyno” turto. Teismo sprendimu jis buvo areštuotas.
Grobstė lėšas ir projektavo
Teisme V.Sabaliauskas aiškino pirkęs reklamos paslaugų – puošęs lipdukais lenktynėse dalyvaujančius automobilius.
Verslininkas suprato, kuo yra kaltinamas, bet prisipažino įsivėlęs į nusikalstamą veiklą tik tuomet, kai jo įmonės ir asmeninės sąskaitos buvo areštuotos.
„Ardyną” nuo bankroto išgelbėjo pats V.Sabaliauskas, prisipažinęs, kad apgaudinėjo valstybę. Verslininkui sumokėjus nuslėptus mokesčius ir atlyginus padarytą žalą jo įmonės sąskaitos buvo vėl atidarytos.
Pernai balandį pasirašęs „Ardyno” rengtus SGD terminalo projektavimo dokumentus V.Sabaliauskas po dviejų mėnesių stojo prieš teismą ir buvo pripažintas kaltu dėl PVM grobstymo ir nuteistas.
V.Sabaliauskui skirta 26 tūkst. litų piniginė bauda. Žalą valstybei jis atlygino iš nuosavų dividendų.
Nugalėtojai aplipę skolomis
„PPS Pipeline Systems” 70 metų kloja vamzdynus ir dujotiekius visoje Europoje.
Koncerne, kuriam ji priklauso, dirba 3,9 tūkst. žmonių, jo metų apyvarta viršija 2,8 milijardo litų. Vokiečiai nėra naujokai ir Lietuvos rinkoje – pastatė Būtingės naftos terminalą bei 2012 m. nutiesė dujotiekį nuo Jurbarko iki Tauragės.
KDS vadovas Henrikas Bartusevičius gali didžiuotis nurungęs galingą požeminių komunikacijų statybos milžiną. Jo įmonėje pluša tik 145 darbuotojai.
„Kauno dujotiekio statybos” pajamos pernai siekė 34 mln. litų, o grynasis įmonės pelnas sudarė vos 800 tūkst. litų.
Tačiau KDS neverta užmigti ant laurų – koją gali pakišti kreditoriai, su kuriais įmonė neatsiskaito už paslaugas, – dėl to bylinėjasi teismuose. Jai ne visuomet pavyksta laiku sumokėti mokesčius „Sodrai”.
Inžinerinių paslaugų įmonės „Termomatika” direktorius Aleksandras Černys nepatikėjo, kad KDS laimėjo konkursą: „Iš kur jie gaus pinigų išlaidoms, jei neįstengia sumokėti net menkų skolų?”
„Termomatika” dvejus metus rėmė prie sienos KDS dėl 7000 litų skolos. Kauniečiai atsiskaitė, kai A.Černys ne juokais ir viešai pagrasino bankroto byla. Tokių kreditorių yra ir daugiau.
Anksčiau skelbta, kad SGD terminalas kainuos 604 mln. litų. Nuosavos ar skolintos „Klaipėdos naftos” lėšos sudarys 293 mln. litų. Vėliau įmonės indėlis išaugo beveik dvigubai – iki 453 mln. litų. Atsiskaityti su rangovais ketinama iš mokesčių už dujų perdavimą vamzdynais.
Smulkieji akcininkai stebisi
„Klaipėdos naftos” akcijų paketą valdo valstybė, kuriai konkursas dėl SGD dujotiekio jungties projektavimo ir statybos, darbų įkainiai abejonių nesukėlė.
Tačiau ėmė purkštauti smulkieji įmonės akcininkai.
Jiems neaišku, kodėl statybos kaina viršija anksčiau numatytas investicijas.
Galbūt „Fluor” talkinę „Ardyno” projektuotojai šitaip pasistengė? Nerimaujama ir dėl teritorijų planavimo, paskolų, kitų finansavimo šaltinių, jeigu išlaidos viršytų projekto biudžetą.
Akcininkams, tarp kurių yra ir koncernas „Achemos grupė”, knieti sužinoti, kodėl „Klaipėdos nafta”, žinodama, kad SGD terminalo statybai prireiks didžiulių investicijų, pernai dividendams skyrė 57 mln. litų.
Svarstomi kiti scenarijai
Norvegijos įmonė „Hoegh LNG” SGD terminalui parūpins specialų dujų laivą-saugyklą, kurio nuoma per parą kainuos 492 tūkst. litų.
Jeigu dujotiekių tiesėjai vėluos, o norvegai reikalaus mokėti už saugyklos nuomą, neveikiantis įrenginys per kelis mėnesius išsiurbs apie 20 mln. litų – tiek, kiek sutaupyta nusprendus pasirinkti pigesnį rangovą.
„Achemos grupės” teisės ir turto valdymo direktorius Romualdas Žadeika mėgino aiškintis, ar vamzdynų tiesimo grafikai suderinti su dujų saugyklos statyba ir nuoma, kokių sankcijų gali sulaukti dujotiekių tiesėjai, jei vėluos, ir kas tokiu atveju padengs galimus nuostolius.
„Apie ekonominio naudingumo kriterijus dabar jau nebekalbama. Atsižvelgta į darbų kainas, bet kažkodėl nevertinamas svarbus laiko veiksnys”, – stebėjosi užpernai netikėtai iš gyvenimo išėjusio „Achemos grupės” prezidento Bronislovo Lubio žentas R.Žadeika.
Klaipėdos naftos viešųjų pirkimų komisija, vykdydama svarbiausią Lietuvos viešąjį pirkimą, neprašė galimų rangovų pateikti „Sodros”, Mokesčių inspekcijos pažymų, balansų, pelno ir nuostolio ataskaitų, įrodyti teigiamą kritinio likvidumo koeficientą ar pateikti apyvartą įrodančius dokumentus.
Įtarimus stiprina ir tai, kad kitam tokio pat dydžio paraleliai vykdomam pirkimui – SGD krantinės statybai – visi šie reikalavimai yra keliami.
Būsimas krantinės rangovas netgi turėjo įrodyti pastaruosius trejus metus daręs 100 mln. litų apyvartą.
Natūraliai kyla klausimas: kokiu būdu „Klaipėdos nafta” įsitikino, kad laimėjęs rangovas yra tinkamas tokiai sutarčiai įvykdyti?
Tikisi išvengti naujų išlaidų
B.Lubys neslėpė „Achemos grupės” ketinimų Klaipėdos uoste pastatyti dar vieną dujų terminalą.
Verslo imperijos kūrėjas prieš mirtį dar spėjo įgelti „Klaipėdos naftos” pasamdytiems konsultantams: „Jų rengiamas SGD terminalo techninis projektas valstybei kainuos apie 30 mln. litų, o mes panašų įrenginį suprojektuosime už 3 mln. litų.”
„Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Rokas Masiulis akcininkus ramina: „Kol kas mums nėra ko nerimauti – SGD terminalas turi būti baigtas iki 2014 metų rudens.
Norvegai dešimtmečiui išnuomotą dujų saugyklą gali atplukdyti ir vėliau. Jeigu darbai net ir vėluotų kelis mėnesius, su saugyklos nuoma susijusių išlaidų išvengtume.”
Konkurse dėl dujotiekio jungties statybos vertinimo kriterijai, pasak R.Masiulio, iš tikrųjų pakeisti.
Tačiau nustatyta sąlyga, kad mažiausią darbų kainą pasiūliusios įmonės darbus vėliausiai turi atlikti iki kitų metų spalio pradžios.
Potencialūs rangovai apie tai esą buvo informuoti pernai gruodžio pradžioje paskelbus viešą pranešimą.
Nenori atskleisti paslapčių
Vokiečių įtarimus, kad pakeitus konkurso kriterijus pažeisti ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos viešųjų pirkimų įstatymai, R.Masiulis neigia: „Visos procedūros vykdytos siekiant geresnių ekonominės veiklos rezultatų.
Pralaimėję dėl pernelyg didelių kainų jie metėsi į puolimą, viską interpretuoja savaip. Jei reikės, mes ginsimės teisme.”
Kodėl į SGD terminalo statybą įtraukta įmonė, kuriai vadovavo teistas, valstybę mulkinęs verslininkas, susijęs su rangovais, kurių finansinis pajėgumas ir stabilumas kelia tam tikrų abejonių?
Bendrovės „Klaipėdos nafta” atstovai to neaiškina. O „Achemos grupės” pastabos jiems neva tendencingos.
„Galutinė sutartis ir kita per derybas teikta bei gauta informacija kai kuriais atvejais skiriasi nuo projekto, skelbto anksčiau kartu su viešojo pirkimo dokumentais.
Ši informacija yra konfidenciali ir neskelbtina”, – paslapties skraiste dangstėsi R.Masiulis.
Terminalo statybos nestabdo
„Klaipėdos nafta” tikina, kad neargumentuoti ir pavėluoti „PPS Pipeline Systems” skundai bei ginčai teismuose terminalo statybos neužvilkins.
Tačiau Vokietijos įmonė net ir nesirengia kaišioti į ratus pagalių – jos ieškinyje apie pakeistas konkurso sąlygas nekalbama.
„Neprašome konkurso rengėjams taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tegul jie užtikrina lygiateisiškumą ir skaidrias procedūras. Europos Sąjungos valstybių komercinėje praktikoje tokios situacijos netoleruojamos.
Mes gerbsime bet kokį teismo sprendimą”, – teigė P.Legleris.
Dujotiekio tiesimo konkurso procedūras sustabdžiusi VPT apeliacijas dėl jų nurodytų galimų viešųjų pirkimų pažeidimų žada ištirti per mėnesį. „PPS Pipeline Systems” ieškinys dėl varžovų prieš juos galimai įgyto konkurencinio pranašumo bus nagrinėjamas teisme.
VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas ginčą vertina aptakiai: „Lietuvoje įprasta, kad konkursus pralaimėjusios statybų įmonės piktybiškai skundžia nugalėtojus.
Kai kurie dideli projektai įstringa, neįgyvendinami dėl ilgai trunkančių teisminių procedūrų.”
Ar Viešųjų pirkimų įstatymas buvo pažeistas, turėtų paaiškėti netrukus.
Dujotiekių tiesėjai laukia užsakymų
Andriaus Kubiliaus Vyriausybė prieš porą metų dievagojosi, kad maždaug 2–3 milijardų kubinių metrų pajėgumo SGD terminalo statybai Klaipėdoje lėšų užteks. Žadėta jį įrengti iki 2014-ųjų pabaigos.
Šio projekto, kaip alternatyvos iš Rusijos tiekiamoms brangioms gamtinėms dujoms, svarbą ne kartą akcentavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Užpernai ji netgi trumpai lankėsi Klaipėdos jūrų uoste.
Prie Kiaulės Nugaros seklumos pastatytą dujų laivą-saugyklą ir įrenginius anapus Kuršių marių jungsiantis dujotiekis – tik dalis projekto, už kurį tiesiogiai atsakinga „Klaipėdos nafta”.
Numatyta renovuoti senus ir nutiesti naujus vamzdynus, nes dabartinio dujotiekio Klaipėda–Šiauliai pajėgumo nebeužteks. Be to, dar reikės padidinti dujotiekio Šiauliai–Panevėžys–Jelgava laidumą, nutiesti naują liniją į Šakius, pastatyti kompresorių, dujų slėgio matavimo stotis.
Su SGD terminalo veikla susijusių naujų ir renovuotų dujotiekio trasų ilgis turėtų siekti maždaug 300 kilometrų.
