Už sprendimą balsavo valdantiesiems priklausantys parlamentarai,
prieš - aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, o du konservatoriai
- Paulius Saudargas ir Agnė Bilotaitė - susilaikė.
Po balsavimo aplinkos ministras komiteto rekomendaciją
Vyriausybei stabdyti konkursą pavadino „neišmintinga, emocine,
nepakankamai motyvuota ir mitingine, o ne pagrįsta realiomis
išvadomis“.
„Jeigu iš tiesų atsirastų faktų, įrodymų apie tai, kad to
proceso (žvalgymo ir gavybos -Red.) vyksta net panašūs dalykai
(aplinkos teršimas - Red.), apie kuriuos kalbėta, neabejotinai
nereikėtų vykdyti, tačiau šiandien to negirdėjau. Manau, kad
mes, kaip valstybė, privalome išžvalgyti ir sužinoti, ką mes
turime po žeme“, - sakė ministras V.Mazuronis.
Pasak jo, kiekvienam skalūnų dujų gavybos gręžiniui turės
būti rengiami atskiri projektai ir tada būtų atsakyta į visus
klausimus, įskaitant ir apie nuodingas medžiagas nei kitas galimas
žalas gamtai.
Komitetas siūlo Vyriausybei stabdyti skalūnų dujų projektą
iki bus paskelbta Europos Sąjungos nuomonė dėl šių išteklių
naudojimo.
Parlamentarai siūlo įstatymu reglamentuoti, kad skalūnų dujų
paieška, žvalgyba ir išgavimas būtų atskirta nuo kitų gamtinių
išteklių.
Taip pat nutarta ieškoti galimybių valstybės biudžete numatyti
lėšų angliavandenilinių išteklių paieškos darbams. Siūloma
parengti pataisas, kurios leistų poveikio aplinkai vertinimą atlikti
valstybės lėšomis
Seimo nariai Vyriausybės paprašė įvertinti, ar bendrovės „LL
investicijos“ sudarytos sutartys su Tauragės rajono Žygaičių
gyventojais atitinka įstatymus. Be kita ko, Vyriausybei siūloma
kreiptis į prokurorus su prašymu ginti viešąjį interesą, JAV
energetikos milžino „Chevron“ iš dalies valdomai bendrovei „LL
investicijos“ vykdant veiklą Tauragės ir Šilutės rajonuose.
Parlamentarai pritarė darbo grupės, kuri pateiktų galutinę
analizę dėl skalūnų dujų, sudarymui ir ekonominės naudos iš
skalūnų dujų nustatymui. Aplinkos komiteto vadovas socialdemokratas
Algimantas Salamakinas informavo, kad ši darbo grupė savo išvadą
gali pateikti per mėnesį.
Komiteto vadovas taip pat pranešė, kad kitą trečiadienį vyks
komiteto narių susitikimas su JAV energetikos bendrovės „Chevron“,
kuri ketina žvalgyti Lietuvos skalūnų išteklius, atstovais.
Komitetui buvo įteikti papildomi kelių tūkstančių gyventojų,
pasisakančių prieš skalūnų dujų žvalgymą, parašai.
Konservatorius P.Saudargas priekaištavo, kad komitetas negali
priimti sprendimo, kol neišklausyta „Chevron“ pozicija, o
A.Bilotaitė pasiūlė, kad sprendimą priimtų Seimas.
Metrologas Emilis Urba,
siūlantis šalyje apsieiti be skalūnų dujų, Seimo nariams
aiškino, kad šių dujų gavyba lems oro ir gruntinių vandenų
taršą arba net padidėjusį radioaktyvumą.
„Galima tarša kur kas pavojingesnė nei galvojame, nes ji menkai
ištirta. Mes negalime prognozuoti galimos taršos“, - komiteto
posėdyje sakė E.Urba.
Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius
pareiškė, kad nuogastavimai pagrįsti argumentais, „paimtais
neaišku iš kokio rango Amerikos ar Nigerijos laikraščių“.
„Žmones gąsdinti galima labai lengvai“, - žurnalistams sakė
jis.
J.Mockevičiaus teigimu, iki skalūnų dujų gavybos Lietuvoje
„gal šiek tiek arčiau negu iki mėnulio, bet dar labai toli“. Pasak
jo, iki šiol nėra aiški ir Europos Komisijos pozicija dėl
skalūnų dujų.
„Chevron“ vienintelė pateikė paraišką tarptautiniam skalūnų
dujų bei naftos paieškos ir gavybos Šilutės-Tauragės plote
vakarų Lietuvoje, tačiau konkursas dar nesibaigė.
Lietuvos mokslininkai mano, kad Lietuvoje gali būti nuo 30 iki 50
mlrd. kubinių metrų išgaunamų skalūnų dujų. Pernai Lietuva iš
Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ importavo apie 3 mlrd. kubų dujų.