Už sprendimą balsavo valdantiesiems priklausantys parlamentarai, prieš - aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, o du konservatoriai - Paulius Saudargas ir Agnė Bilotaitė - susilaikė.
Po balsavimo aplinkos ministras komiteto rekomendaciją Vyriausybei stabdyti konkursą pavadino „neišmintinga, emocine, nepakankamai motyvuota ir mitingine, o ne pagrįsta realiomis išvadomis“.
„Jeigu iš tiesų atsirastų faktų, įrodymų apie tai, kad to proceso (žvalgymo ir gavybos -Red.) vyksta net panašūs dalykai (aplinkos teršimas - Red.), apie kuriuos kalbėta, neabejotinai nereikėtų vykdyti, tačiau šiandien to negirdėjau. Manau, kad mes, kaip valstybė, privalome išžvalgyti ir sužinoti, ką mes turime po žeme“, - sakė ministras V.Mazuronis.
Pasak jo, kiekvienam skalūnų dujų gavybos gręžiniui turės būti rengiami atskiri projektai ir tada būtų atsakyta į visus klausimus, įskaitant ir apie nuodingas medžiagas nei kitas galimas žalas gamtai.
Komitetas siūlo Vyriausybei stabdyti skalūnų dujų projektą iki bus paskelbta Europos Sąjungos nuomonė dėl šių išteklių naudojimo.
Parlamentarai siūlo įstatymu reglamentuoti, kad skalūnų dujų paieška, žvalgyba ir išgavimas būtų atskirta nuo kitų gamtinių išteklių.
Taip pat nutarta ieškoti galimybių valstybės biudžete numatyti lėšų angliavandenilinių išteklių paieškos darbams. Siūloma parengti pataisas, kurios leistų poveikio aplinkai vertinimą atlikti valstybės lėšomis
Seimo nariai Vyriausybės paprašė įvertinti, ar bendrovės „LL investicijos“ sudarytos sutartys su Tauragės rajono Žygaičių gyventojais atitinka įstatymus. Be kita ko, Vyriausybei siūloma kreiptis į prokurorus su prašymu ginti viešąjį interesą, JAV energetikos milžino „Chevron“ iš dalies valdomai bendrovei „LL investicijos“ vykdant veiklą Tauragės ir Šilutės rajonuose.
Parlamentarai pritarė darbo grupės, kuri pateiktų galutinę analizę dėl skalūnų dujų, sudarymui ir ekonominės naudos iš skalūnų dujų nustatymui. Aplinkos komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas informavo, kad ši darbo grupė savo išvadą gali pateikti per mėnesį.
Komiteto vadovas taip pat pranešė, kad kitą trečiadienį vyks komiteto narių susitikimas su JAV energetikos bendrovės „Chevron“, kuri ketina žvalgyti Lietuvos skalūnų išteklius, atstovais.
Komitetui buvo įteikti papildomi kelių tūkstančių gyventojų, pasisakančių prieš skalūnų dujų žvalgymą, parašai.
Konservatorius P.Saudargas priekaištavo, kad komitetas negali priimti sprendimo, kol neišklausyta „Chevron“ pozicija, o A.Bilotaitė pasiūlė, kad sprendimą priimtų Seimas.
Metrologas Emilis Urba, siūlantis šalyje apsieiti be skalūnų dujų, Seimo nariams aiškino, kad šių dujų gavyba lems oro ir gruntinių vandenų taršą arba net padidėjusį radioaktyvumą.
„Galima tarša kur kas pavojingesnė nei galvojame, nes ji menkai ištirta. Mes negalime prognozuoti galimos taršos“, - komiteto posėdyje sakė E.Urba.
Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius pareiškė, kad nuogastavimai pagrįsti argumentais, „paimtais neaišku iš kokio rango Amerikos ar Nigerijos laikraščių“.
„Žmones gąsdinti galima labai lengvai“, - žurnalistams sakė jis.
J.Mockevičiaus teigimu, iki skalūnų dujų gavybos Lietuvoje „gal šiek tiek arčiau negu iki mėnulio, bet dar labai toli“. Pasak jo, iki šiol nėra aiški ir Europos Komisijos pozicija dėl skalūnų dujų.
„Chevron“ vienintelė pateikė paraišką tarptautiniam skalūnų dujų bei naftos paieškos ir gavybos Šilutės-Tauragės plote vakarų Lietuvoje, tačiau konkursas dar nesibaigė.
Lietuvos mokslininkai mano, kad Lietuvoje gali būti nuo 30 iki 50 mlrd. kubinių metrų išgaunamų skalūnų dujų. Pernai Lietuva iš Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ importavo apie 3 mlrd. kubų dujų.
