Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius po trečiadienį Vyriausybėje vykusio pasitarimo dėl „Rail Baltica“ projekto, kur pristatyta galimybių studija, suabejojo,
kad „Rail Baltica 2“ projektas pradės veikti 2022 m.
„Keliamas modelis, kaip tos trasos išvystymas arba šitas
projektas turėtų būti įgyvendinamas. Ją pagal tos studijos rengėjus
galėtų įgyvendinti bendra įmonė, kurią sudarytų Lietuvos, Latvijos
ir Estijos deleguoti atstovai, kad toje bendroje įmonėje kiekviena
iš šalių turėtų po lygiai akcijų skaičių ir galėtų organizuoti šito
viso projekto vykdymą“, - sakė R. Sinkevičius. Lietuva turėtų apie
33 proc. akcijų.
Planuojama, kad projektas turėtų būti įgyvendinamas Europos
Sąjungos lėšomis. Pasak ministro, pradiniame variante nurodyta 85
proc. parama. Dabartiniame variante parama mažėja ir siekia apie 75
proc.
„Iš viso projekto vertė trims valstybėms sudarytų apie 12 mlrd.
litų. Tai labai dideli pinigai“, - teigė jis.
Nors tikslių skaičiavimų dar nėra, skaičiuojama, kad Lietuvai
projektas kainuos apie 36 proc. šios sumos.
„Dar turiu pabrėžti, kad tai yra tik labai apytiksli skaičiai.
Jie greičiausiai augs“, - prognozavo ministras.
Didėjančią kainą lems brangstantis žemės išpirkimas, statybos darbų
kainos, galimi tiltai ir kitos inžinerinės kliūtys. Be to,
ministras neslėpė, kad projekto įgyvendinimu domisi tokios
valstybės kaip Kinija ar Filipinai.
R. Sinkevičiaus teigimu, dėl projekto kyla teisinių ir
techninių klausimų. Tikimasi, kad atsakingos institucijos pastabas
dėl studijos turinio pareikš artimiausiu metu.
„Rail Baltica“ turėtų sujungti Taliną, Rygą ir Kauną.
Kelionė
nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos truktų maždaug keturias
valandas.
Dar buvusi Vyriausybė geležinkelį „Rail Baltica“ pripažino
vienu prioritetinių Vyriausybės projektų, jam yra suteiktas
valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas.
Pagal Vyriausybės
patvirtintą veiksmų planą, iki 2013 m. pabaigos europinės vėžės
geležinkelis turi pradėti visiškai funkcionuoti ruože Lenkijos ir
Lietuvos valstybių siena-Marijampolė-Kaunas.
Didžiąją dalį „Rail Baltica“ reikalingų lėšų sudarys Europos
Sąjungos TEN-T ir Sanglaudos fondų parama, 770 mln. litų numatomi
iš valstybės biudžeto.