Svarstant įmonės „Sweco Lietuva” parengtą Šventosios uosto detalųjį planą diskusijų nekilo – kurorto taryba vienbalsiai jį patvirtino.
Kitas žingsnis – Šventosios uosto atstatymo techninio plano rengimas. Už tai atsakinga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija sutartį su rangovu ketina sudaryti dar šį mėnesį.
Sulauktų daugiau turistų
Palangos mero Šarūno Vaitkaus žvilgsnis nukreiptas anapus Baltijos: „Švedijoje beveik visuose pajūrio miesteliuose įrengti nedideli uostai žvejų ir turistų laivams.
Už Palangą mažesniame palydovinių gyvenviečių apsuptame Simrishamno kurorte yra net 7 uosteliai.”
Atgaivinus Šventosios uostą kurortinis miestelis vasarą sulauktų daugiau svečių.
Tada vandens turistai iš kitų šalių į pajūrį galėtų plaukti pramoginėmis jachtomis ir motoriniais kateriais, vyktų sportinės regatos. Apie tai kalbama daug metų.
Be to, čia galėtų švartuotis ir į Būtingės naftos uostą atplaukiantys laivai, atsirastų vietos ir priekrantės žvejų valtims.
Bandė galynėtis su jūra
Užpernai Šventosios uostas buvo iškilmingai atidarytas.
Tačiau viltis paversti jį buriuotojų rojumi sudaužė jūros stichija: po pirmosios smarkesnės audros įplauka buvo vėl užpilta smėliu taip, kad darbas nuėjo perniek.
Kai kurie ten buvę pramogautojų ir žvejų laiveliai atsidūrė spąstuose – negalėjo išplaukti į atvirą jūrą.
Pernai bandyta išvalyti užneštą įplaukos kanalą, kad iš jūros atplaukę nedideli laiveliai galėtų švartuotis vidaus akvatorijoje, kur gylio užtenka.
Tačiau su jūros bangomis nepakovosi – įplauka vėl užako.
Šventojoje niekas nepasikeitė: uostelio kanalą, kurio gylis sekliausiose vietose nesiekia ir pusmetrio, galima perbristi.
Uosto ateitis miglota
Šventosios uosto direkcijos vadovė Airida Čėsnienė nežino, ar šįmet įplauka bus gilinama: „Buvo planuojami nedideli valymo darbai, tačiau naujoji valdžia, ko gero, persvarstys visus planus. Dar neaptarta, kokius darbus atliksime.”
Naujasis KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus dar nespėjo įsigilinti į visas projekto detales: „Man nekyla abejonių tik dėl to, kad Šventosios uostą pradėta gaivinti ne nuo to galo – pirmiausia reikėjo pastatyti molus jūroje, o tik vėliau gilinti įplauką, valyti akvatoriją.”
Patikinęs, kad pradėti darbai bus tęsiami, A. Vaitkus žada aiškintis, kodėl nueita ne tuo keliu. Mat Šventosios jūrų uostui gaivinti anksčiau numatytos ES ir valstybės lėšos jau nuplaukė.
Atstatymo darbai gali kainuoti apie 200 mln. litų. Uoste bus įrengtos 72 vietos mažiesiems ir pramoginiams laivams iki 12 metrų ilgio. „Sieksime ES paramos iš 2014–2020 metų programos”, – sakė A. Vaitkus.
