Isteriją dėl skalūnų dujų visoje šalyje sukėlusiems Tauragės rajono Žygaičių gyventojams nepavyko valdžios įvaryti į kampą.
Valdančiųjų partijų lyderiai paskelbė, kad šių dujų paieška Vakarų Lietuvoje nebus stabdoma.
Bet Vyriausybei teks nelengva užduotis – užgesinti kaimo žmonių pasipriešinimo liepsnas, kurios jau persimetė ir į Šilutės rajoną.
Čia gyventojai stoja piestu prieš bendrovę „LL investicijos“, kuri planuoja atlikti žemės gelmių tyrimus.
Kompanijos vadovai teigia vykdantys įsipareigojimus valstybei ir tesiekiantys išsiaiškinti savo licenciniuose plotuose esančių uolienų sudėtį.
Žemdirbiai įsitikinę, kad taip siekiama paslėpti tikruosius ketinimus – ieškoti jų žemėje skalūnų dujų ir jas išgauti.
Pirmąjį gręžinį pražiopsojo
Naftą išgaunanti bendrovė „Minijos nafta“ dar pernai gegužę Šilutės rajone, Kalnalio kaime, iškasė gręžinį ir paskelbė čia ieškosianti ne tik naftos, bet ir skalūnų dujų telkinių.
Tuokart nė šuo nesulojo – verslininkams skersai kelio vietos gyventojai nestojo, nors apie planuojamus darbus buvo informuota iš anksto.
„Ten mes neturėjome jokių bėdų. Apie būsimus darbus skelbėme vietos spaudoje, kaip ir numato įstatymas, bet jokių riksmų negirdėjome“, – teigė bendrovės gamybos vadovas Ignas Vaičeliūnas.
Iš gręžinio paimta uolienos mėginių, šiuo metu jie tiriami laboratorijoje.
Ar šioje vietoje skalūnų dujų kiekis yra toks didelis, kad būtų galima imtis pramoninės gavybos, paaiškės ne anksčiau kaip po kelerių metų, atlikus išsamius tyrimus ir gavus ekspertų išvadas.
Ūkininkai pasijuto apgauti
Galimybės savo licenciniuose plotuose ateityje ieškoti skalūnų dujų neatmeta ir bendrovė „LL investicijos“. 50 procentų jos akcijų valdo JAV energetikos milžinė „Chevron“, kurios planams dėl skalūnų paieškos aktyviai priešinasi Tauragės rajono gyventojai.
„LL investicijos“ artimiausiu metu Šilutės rajone norėtų atlikti seisminius žemės gelmių tyrimus.
„Sieksime išsiaiškinti, kokia žemės gelmių geologinė struktūra yra konkrečioje vietovėje. Tyrimų metu paieškos gręžiniai nėra gręžiami”, – „Lietuvos rytui” teigė bendrovės direktorė Natalija Haselton.
Kompanija pasirūpino gauti sklypų, patenkančių į numatytų tyrimų zoną, savininkų sutikimą. Bet sutartys su ūkininkais gali būti anuliuotos – būtent to pareikalavo patys žemdirbiai.
Jie teigia buvę apgauti, jiems esą įbruko pasirašyti popiergalį, kuriame nėra numatyta, kaip bendrovė rengiasi atlyginti nuostolius, jeigu vykdant darbus nukentėtų pasėliai, būtų užterštas geriamasis vanduo ar sugadinta melioracijos sistema.
„Seniūnijoje manęs paklausė, ar pasirašysiu sutartį. Peržiūrėjau ir supratau, kad ji niekinė.
Kompanija turi pateikti žmonėms visą informaciją, kur, kada ir ką planuoja, ar per sklypus tik pervažiuos speciali technika, ar vyks gręžimo darbai.
Kažkas daro biznį, o jūs, girdi, pasiuskit. Čia juk privati kompanija, kas gali garantuoti, kad viskas bus daroma tvarkingai?“ – nerimavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.
Jis pareikalavo, kad Šilutės rajono savivaldybė sudarytų specialią komisiją ir išsiaiškintų, ar sutartys su žemės savininkais sudarytos teisėtai.
Švėkšnoje – ramybė
Iš Tauragės į Šilutės rajoną persimetusiai panikai dėl planuojamos skalūnų dujų žvalgybos pasidavė ne visi. Antai Švėkšnos seniūnijoje protesto balsų visai negirdėti.
„Pas mus ramu“, – tvirtino seniūnas Alfonsas Šeputis.
Kilęs sąmyšis jam kelia nuostabą, tačiau vyras nenorėjo leistis į svarstymus, kam naudinga kurstyti gyventojus.
Laukia išskėstomis rankomis
„Galiu žmonėms pasakyti, kad ta grėsmė, apie kurią vis kalbama, tėra muilo burbulai, bet kas manęs klausys?“ – gūžčiojo pečiais Švėkšnos seniūnijoje ūkininkaujantis Vaclovas Šernius.
Dalį savo 35 hektarus užimančios žemės jis apsėjęs grūdais, kitą šienauja. Jei investuotojai paprašytų leidimo kasti gręžinį jo valdose, jis nedvejodamas sutiktų. Tą patį, anot jo, padarytų ir daugelis jo pažįstamų ūkininkų.
„Prieš kelerius metus, kai čia ieškojo naftos, ūkininkai trynė rankomis, džiaugėsi, visi tikėjosi, kad jų žemėje ras naftos telkinį. Mūsų krašte žemė nėra labai derlinga, mažai kas sėja, daugiausia žmonės augina gyvulius.
Taigi daugelis tik apsidžiaugtų, jei kas išpirktų jų sklypus“, – neabejojo V. Šernius.
Vyras įsitikinęs, jog sąmyšį kelia ir žmones kursto būrys norinčių pasipelnyti – išsireikalauti iš verslininkų kuo riebesnę kompensaciją.
Švėkšnos seniūnijoje žemės ūkio specialisto pareigas einantis ūkininkas mano, kad užsienio investuotojai tik pagyvintų kraštą, sukurtų darbo vietų žmonėms, kuriems seniūnija neturi ko pasiūlyti.
Žada tirti, bet ne ieškoti
„Mes nesakome, kad Lietuvai nereikia skalūnų dujų, tačiau su žmonėmis turi būti kalbamasi.
Verslininkai turi savo parašais patvirtinti, kad yra pasirengę prisiimti atsakomybę, juk pasekmės gali išaiškėti ir vėliau, po kelerių metų”, – teigė 60 hektarų žemės Gardamo seniūnijoje (Šilutės r.) turintis K. Andrijauskas.
Sutartis su žvalgyba ketinančia užsiimti JAV koncerno „Chevron” antrine bendrove „LL investicijos” jau pasirašė apie tūkstantį Šilutės rajono sklypų savininkų.Bet jei savivaldybės komisija pripažins, kad jos sudarytos neteisėtai, kompanijos atstovams su ūkininkais teks tartis iš naujo.
„Sutartis sudaroma tik seisminiam tyrimui atlikti ir yra vienkartinė. Tyrimas savininko žemėje bus atliktas per kelias valandas, o jei sklypas labai didelis, per dieną ar dvi.
Kai darbas bus atliktas, sutartis bus reikalinga tik dėl nuostolių atlyginimo, jei jų būtų. Ji nesuteikia mums galių vykdyti jokių kitų darbų”, – tikino N. Haselton.
Sutartis esą niekuo nesiskiria nuo tų, kokias naudoja visos naftos gavybos įmonės Lietuvoje atlikdamos žemės gelmių tyrimus. Dokumentą ne kartą peržiūrėjo ir patvirtino teisininkai.
