Verslininkai nebenori stebėti, kaip jiems iš po nosies tūkstančiai tonų krovinių iškeliauja į kaimyninių šalių uostus – Klaipėdos uostas vis dar nepajėgus perkrauti tiek produkcijos, kiek jos atgabenama sausumos keliais.
Uosto gylis prie krantinių nepakankamas, kad čia galėtų būti pilnai pakrauti didžiausi konteinervežiai. Planus krauti daugiau atitolina ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba, kuriai atriekta didžiausia Uosto direkcijos investicijų dalis.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė, kad šį mėnesį per dieną vidutiniškai perkrauta 110 tūkst. tonų jūrinių krovinių.
Tai dešimtadaliu daugiau nei rekordiniais 2011-aisiais, kai per metus iš viso perkrauta 36,6 mln. tonų. Teigiama, kad uostas pajėgus aptarnauti ir dukart didesnį kiekį. Jau dabar krovos kompanijos galėtų pasigirti dar geresniais rezultatais, jeigu turėtų visas sąlygas priimti ir pakrauti didžiausio tonažo laivus.
Laimikį tenka dalytis su kaimynais
Atlikus didžiausios apimties uosto istorijoje įplaukos kanalo gilinimo ir platinimo darbus, daugelyje akvatorijos vietų gylis jau siekia 14,5 m. Į uostą jau gali atplaukti „Post panamax“ tipo laivai, kurių ilgis – nuo 225 iki 260 m, grimzlė – 14,2-15 m.
Tačiau jie pakraunami tik iš dalies, nes prie krantinių, kuriomis naudojasi uosto krovos kompanijos, nepakanka gylio. Pasiimti likusios dalies krovinio laivai plaukia į Vokietijos ar Skandinavijos uostus.
Krovos bendrovių vadovai priversti stebėti, kaip pralaimi konkurencinę kovą su geriau pasirengusiais kaimyninių šalių uostais.
Praėjusią savaitę pietinėje uosto dalyje esančiame Malkų įlankos terminale prisišvartavo 225 m ilgio sausakrūvis „Annoula“.
Į jį pakrauta 22 tūkst. tonų kviečių. Tai tik trečdalis viso kiekio, kurį pajėgus gabenti šis „Panamax“ tipo laivas. Prieš išplaukiant jo talpos dar papildytos kituose uosto terminaluose.
Paklausa viršija galimybes
Malkų įlankoje maksimalus gylis tesiekia 11 m. Jeigu jis siektų bent 13 m, į laivą būtų galima pakrauti 35 tūkst. tonų krovinio.
Bendrovės „Malkų įlankos terminalas“ direktorius Julius Kiršis vylėsi, kad jau kitąmet prasidės šios akvatorijos dalies gilinimo darbai, teks sutvirtinti ir krantines. Įvykdžius šiuos darbus jau būtų galima laivus pakrauti iki 50 tūkst. tonų.
„Tai aktualu ne tik mums, bet ir Klaipėdos konteinerių terminalui, kuris yra didžiausias Baltijos šalių regione, nors dirba prasčiausiomis sąlygomis iš visų“, - teigė J. Kiršis.
Pietinėje uosto dalyje nuolat kaupiasi sąnašos, tam, kad čia galėtų įplaukti ir išplaukti didžiuliai konteinervežiai, akvatorijos dugną būtina nuolat valyti.
Neseniai darbą pradėjęs naujasis Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus pareiškė, kad krovos kompanijos, prašančios užtikrinti prie jų naudojamų krantinių gylį, turės įrodyti, kad pritrauks daugiau krovinių.
Pasak J. Kiršio, tai jokia problema, nes norinčių gabenti krovinius per Malkų įlankos terminalą netrūksta.
Dujų terminalas koreguoja planus
Bendrovė „Malkų įlankos terminalas“ su Uosto direkcija sudarė sutartį, kuria įsipareigojo pastatyti dar vieną universalų birių krovinių terminalą.
Iki rugpjūčio bendrovės teritorijoje iškils dar vienas arkinis sandėlis, kuriame tilps 55 tūkst. tonų grūdų ar kitos žemės ūkio produkcijos. Šiems darbams numatyta investuoti 20 mln. litų.
Taip pat ketinama įrengti transportavimo linijas iki krantinės, prie kurios švartuojamas laivas. Šios technologijos leis kur kas greičiau pakrauti laivus, bus išvengta prastovų, kurios įmonėms brangiai atsieina.
Uosto direkcija savo ruožtu įsipareigojo nutiesti du naujus geležinkelio kelius ir pratęsti esamus du. Geležinkeliais terminalą galės pasiekti iki 150 vagonų, tai kone tris kartus daugiau nei dabar.
J. Kiršis įsitikinęs, kad pietinėje uosto dalyje statomas būsimasis suskystintųjų gamtinių dujų terminalas netrikdys netoliese esančių krovos kompanijų veiklos.
Prieš daugiau nei savaitę ties Kiaulės nugaros sala pradėta gilinti uosto akvatoriją. Uosto direkcija yra įsipareigojusi paruošti vietą, kur stovės šiuo metu dar statomas terminalo laivas-plaukiojanti saugykla. Prireiks pastatyti ir krantinę, prie kurios laivas bus švartuojamas. Tam numatyta skirti apie 170 mln. litų.
„Apmaudu, kad didžioji dalis investicijų skiriama suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybai. Įplaukos kanalas gilinamas išimtinai šio terminalo veiklai, vadinasi, tie dešimtys milijonų litų nebus skirti uosto kompanijų veiklos sąlygoms pagerinti, kad jos galėtų plėsti veiklą ir didinti krovinių apimtis. Taigi mūsų planai dėl didesnio gylio prie krantinių nusikels į ateitį“, - apgailestavo J. Kiršis.
