Baltijos ir Juodąją jūras sujungęs „Vikingas” atsirado kaip bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelininkų projektas. Toks jis išliko ir iki šiol.
Tačiau šiomis šalimis tikrai nebus apsiribota. Jau ieškoma galimybių, kaip praplėsti „Vikingo” geografiją nuo Skandinavijos valstybių iki pat Turkijos.
Būtent dėl to ketinama tartis šiandien sostinės „Crowne Plaza” viešbutyje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „10 metų krovinių vežimo konteineriniu traukiniu „Vikingas” veiklos patirtis ir nauji iššūkiai”. Čia dalyvaus net 14 valstybių atstovai.
– Kokios perspektyvos pailginti „Vikingo” maršrutą? – pasiteiravome „Lietuvos geležinkelių” Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus Stasio Gudvalio.
– Planų yra daug ir įvairių.
Siekiame, kad prie „Vikingo” prisijungtų ir Skandinavijos valstybės.
Pirmiausia kalbame apie Suomiją ir Švediją. Kroviniai iš šių šalių gali būti gabenami keltais iki Klaipėdos, čia perkraunami į traukinį ir keliauti Rytų pusėn. Žinoma, ir atvirkščiai.
Taip pat svarstome apie krovinių gabenimą į Turkiją ir iš jos. Tokie planai brandinami jau ne pirmus metus, tačiau susiduriame su šiokiomis tokiomis kliūtimis: jūrų keltų, kursuojančių tarp Ukrainos ir Turkijos, įkainiai yra tikrai per aukšti.
Todėl svarstome galimybę apie „Vikingo” maršrutą į Turkiją sausumos keliu – per Bulgariją ir Rumuniją.
Taip pat vyksta derybos dėl Gruzijos, Moldovos, Azerbaidžano,Turkijos prisijungimo prie „Vikingo” projekto. Kai kurios jų jau net ir baigiamos.
Visa tai ir bus aptariama konferencijoje. Tai toli gražu ne vien dešimtmečio minėjimas, bet ir labai rimtas darbo susitikimas.
– Kaip keitėsi krovinių srautai per dešimt „Vikingo” veiklos metų?
– To, kas dedasi dabar, niekaip nepalyginsi su padėtimi prieš dešimtmetį.
Antai 2004 metais „Vikingas” gabeno vos 2 tūkstančius konteinerių, o 2011-aisiais – 56 tūkstančius, pernai – 49,1 tūkstančio. Buvo atvejų, kad per parą iš Lietuvos išriedėdavo net trys traukiniai.
Tiesa, dauguma krovinių keliauja Rytų kryptimi. Apskaičiavome, kad kelio ruožui Lietuva–Baltarusija jų tenka 96 proc., o Baltarusija–Ukraina – tiktai 4 proc.
Vis dėlto krovinių srautas iš Ukrainos reikšmingai auga. Pavyzdžiui, nuo 2007 iki 2010 metų iš šios šalies į Lietuvą nepergabenome nė vieno konteinerio, o pernai – jau 1560.
– Lietuvoje šiuo metu kuriami intermodaliniai terminalai. Kaip manote, ar jie padėtų didinti „Vikingo” krovinių srautą?
– Be jokios abejonės. Jau šįmet turėtų prasidėti Kauno ir Vilniaus viešųjų logistikos terminalų statybos, juda reikalai ir Klaipėdoje.
Į šiuos centrus įvairiomis transporto rūšimis atgabenti kroviniai būtų perskirstomi ir vežami toliau. Suprantama, kad dalis jų atitektų „Vikingui”, nelygu paskirties šalis.
Taip pat papildomam krovinių srautui pritraukti galėtų būti panaudota numatoma statyti didesnė Šeštokų stoties konteinerių aikštelė.
– Jei tiesiai šviesiai kas nors paklaustų, kokie „Vikingo” privalumai, ką pirmiausia atsakytumėte?
– Šis traukinys vyksta pagal grafiką, tarsi būtų keleivinis. Krovinių siuntėjai ir gavėjai nuolat žino, kada jis išvažiuos ir kada atvažiuos. Tai – tikrai didžiulis privalumas.
Kita vertus, visi žinome, kas dedasi ties Lietuvos ir Baltarusijos siena: vilkikai su kroviniais ten kartais prastovi po tris paras. „Vikingas” muitinėje ilgų ilgiausiai gali užtrukti iki pusvalandžio.
Apie „Vikingą”
2003-iųjų vasarį maršrutu Iljičiovskas–Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda ir atgal kursuoti pradėjęs traukinys „Vikingas” per dešimtį metų nuvažiavo apie 2,3 milijono kilometrų ir vežė daugiau negu 300 tūkst. TEU (sąlyginis konteineris) – per 4,8 mln. tonų krovinių.
Visas maršrutas (1734 kilometrai) įveikiamas per 52 valandas. „Vikingu” vežami universalūs ir specializuoti konteineriai, o ateityje numatoma gabenti ir vilkikus su puspriekabėmis. Tai prisidės prie vilkikų eilių Baltarusijos pasienyje mažinimo.
Projektas „Vikingas” 2008 metais Europos Komisijos koordinuojančio PROMIT projekto tyrime pripažintas gerosios praktikos pavyzdžiu. 2009 metais Europos intermodalinio transporto asociacija (EIA) projektui skyrė apdovanojimą „Geriausios praktikos intermodalinis projektas”.
Jei visi per 10 metų vežti konteineriai būtų sustatyti vienas paskui kitą, nusidriektų daugiau nei 1836 kilometrų eilė, o sustačius vieną šalia kito bendras jų užimamas plotas siektų apie 4,8 kvadratinio kilometro – kaip 657 futbolo aikštės.