„Talisman“ trečiadienį paskelbė neradusi pakankamai dujų, kad
galėtų tęsti brangiai kainuojančias žvalgybos ir gavybos
procedūras.
Savo teises ši įmonė parduos Europos bendrovei „San
Leon Energy“ ir sutelks dėmesį į dujų telkinius Šiaurės ir
Pietų Amerikoje, Pietryčių Azijoje bei Šiaurės jūroje.
„Talisman“ tapo jau antra didele bendrove, atsisakiusia ieškoti
skalūnų dujų Lenkijoje per trumpesnį nei metų laikotarpį, o šis
faktas rodo, kad Varšuva tikriausiai pernelyg optimistiškai vertino
savo telkinius - arba bent jau planai dėl jų eksploatacijos nebuvo
pakankamai pamatuoti.
Blogiausia, jog didžiosios energetikos įmonės šiuo metu
sutelkusios dėmesį į lengviau prieinamus skalūnų dujų
telkinius.
Lenkijos molingųjų skalūnų klodai slūgso apie 4000
metrų gylyje ir tęsiasi nuo Baltijos jūros krantų per šalies
centrinę ir rytinę dalį iki Baltarusijos ir Ukrainos. Paaiškėjo,
kad iš jų išgauti dujas daug sunkiau negu Jungtinėse Valstijose:
tiek dėl geologinių veiksnių, tiek dėl fakto, kad ši teritorija
yra daug tankiau gyvenama negu Jungtinėse Valstijose.
Ekspertai nurodo, jog dėl šių priežasčių Lenkijoje tenka
atlikti daugiau tyrimų, sugaišti daugiau laiko ir daugiau investuoti
į gavybą.
„Mums svarbu ... užtikrinti, kad ši ūkio šaka neprarastų
iniciatyvos vykdyti žvalgybos darbus ir toliau investuoti didelius
pinigus į projektus“, - sakė bendrovės „3Legs Resources“, kuri 2011
metais pirmoji gavo išgavo skalūnų dujų iš bandomojo gręžinio,
vykdomasis direktorius Kamleshas Parmaras.
Iki šiol išgręžti tik 43 gręžiniai, tačiau jų reikėtų
šimtų, sienkiant tiksliai įvertinti šalies skalūnų dujų
potencialą. Dujų srauto sulaukta tik iš 12 gręžinių, sakė
Valstybinės kasybos valdybos atstovė Jolanta Talarczyk.
Lenkijos vyriausybė tikėjos investicijų antplūdžio, kuris
galėtų padėti sparčiai lėtėjančiai ekonomikai.
Pernai šalies
ūkis augo tik 1,9 proc., nors 2011 metais augimas siekė 4,5
procento. Taip pat tikėtasi, kad skalūnų dujų pramonė sukurs
tūkstančius darbo vietų, padėdama mažinti nedarbą, kuris dabar
siekia 14,3 procento.
Skalūnų dujų gavyba Lenkijai būtų svarbi ne vien dėl
ekonominės naudos - ji galėtų sumažinti geopolitinę šalies
priklausomybę nuo Rusijos.
Kaip ir daugelis kitų Rytų Europos
valstybių, Lenkija stengėsi ištrūkti iš Maskvos įtakos zonos,
subyrėjus Sovietų Sąjungai.
Iš dalies tai pavyko padaryti,
įstojus į Europos Sąjungą, tačiau Lenkija iki šiol importuoja
iš Rusijos 70 proc. suvartojamų dujų ir apie 90 proc. naftos.
Ši priklausomybė kelia vis didesnį susirūpinimą Varšuvai,
nes Rusija yra pademonstravusi, kad nedvejos panaudoti dujų tiekimo
kortos kaip politinio ginklo.
Maskva jau dukart yra užsukusi dujų
kranelius, ginčijantis dėl kainų su Ukraina. Tąsyk dėl žiemos
viduryje dėl nutraukto dujų tiekimo nukentėjo gyventojai Vidurio
Europoje.
Rusija taip pat diktuoja kainas: Lenkija yra tarp
brangiausiai už importuojamas dujas mokančių šalių - 1 000
kubinių metrų jai kainuoja beveik 500 JAV dolerių (apie 1 300
litų).
„Nenorime, kad stipri Lenkijos ekonomika būtų priklausoma nuo
energijos tiekimo iš Rytų“, - sakoma premjero Donaldo Tusko
tinklalapyje paskelbtame pranešime.
JAV Energetikos informacijos administracija (EIA) preliminariai
buvo paskelbusi, kad Lenkijos skalūnų dujų atsargos gali siekti 5,3
trln. kubinių metrų, tačiau pernai Lenkijos geologijos ekspertai
patikslino, kad jos yra mažesnės nei 800 mlrd. kubinių metrų.
Tačiau netgi toks kiekis padėtų šaliai sumažinti priklausomybę
nuo Rusijos dujų ir sustiprinti ekonomiką.
Dabar Varšuvai svarbiausia pritraukti investicijų ir įtikinti
didžiąsias bendroves tęsti žvalgymo darbus.
Vyriausybė kol kas neatsisako savo planų pradėti komercinę
skalūnų dujų gavybą 2015 metais.
Viltys dėl didelės grąžos iš skalūnų dujų pramonės iš
pradžių buvo grindžiamos šio gavybos metodo milžiniška sėkme
Jungtinėse Valstijose per pastaruosius du dešimtmečius.
Didelio
masto gavyba iš tūkstančių gręžinių leido Jungtinėms
Valstijoms dujų kainos kartelę nuleisti žemiau 100 dolerių (263
litų) už 1000 kubinių metrų. Dabar JAV išgaunamų skalūnų
dujų kiekis visiškai patenkina šalies poreikius.
Tačiau daugelis Europos šalių į šią pramonę žvelgia
įtariai dėl dujų gavybos metodų galimo neigiamo poveikio aplinkai.
Iš molingųjų skalūnų dujos išgaunamos naudojant vadinamąjį
hidraulinį skaldymą arba plėšymą, kai į horizontalius
gręžinius dideliu slėgiu pumpuojamas vanduo, sumaišytas su smėliu
ir nedideliu kiekiu specialių cheminių medžiagų. Vanduo suskaldo
aplinkines uolienas, atpalaiduodamas jose susikaupusias dujas.
Pasak aktyvistų, šiame procese naudojami skysčiai gali
prasiskverbti į požeminio vandens telkinius, užteršdami geriamojo
ir žemės ūkyje naudojamo vandens išteklius.
Lenkijos geologijos instituto pernai paskelbtos studijos išvados
teigia, kad skalūnų dujų gavyba yra saugi, tačiau kai kurie
ekspertai toliau laikosi priešingos nuomonės. Kita vertus, kai
kurios JAV bendrovės, tokios kaip „Halliburton Inc.“, šiuo metu
kuria netoksiškus hidraulinio plėšymo skysčius.
Skalūnų dujų gavybai vystantis lėčiau nei planuota, Lenkija
toliau kliaujasi savo akmens anglių, kurios yra pigesnės nei dujos,
ištekliais.
Šalis taip pat statosi suskystintų gamtinių dujų
terminalą prie Baltijos jūros, kuris turėtų pradėti veikti 2014
metais. Vyriausybė nori, kad iki 3-o dešimtmečio šalyje atsirastų
branduolinė jėgainė, taip pat skatina atsinaujinančių šaltinių
energetiką - saulės ir vėjo elektrinių statybą bei biokuro
naudojimą.