Pastarosiomis dienomis merui A. Zuokui dažnai tenka kalbėti apie naują viešojo transporto sistemą, kuri įsigalios nuo liepos 1 dienos.
Meras ramina: nuo liepos vilniečiams teks dažniau persėdinėti, bet kelionės tikslą jie pasieks greičiau. O privatūs vežėjai galės dalyvauti ne tiktai konkurse dėl privežamųjų maršrutų, jie galės varžytis ir dėl trasos „Stotis–Fabijoniškės”.
Atsižvelgė į pasiūlymus
Nes ne tik opozicija, bet ir nemažai vilniečių įžvelgia būsimos pertvarkos trūkumų: trečdaliu mažės maršrutų, autobusai ir troleibusai stos rečiau ir ne visose stotelėse, kaip buvo anksčiau.
Viešojo transporto revoliuciją paskelbusi valdžia atsižvelgė į dalykiškus 490 apklaustų vilniečių pasiūlymus ir jau iš anksto daro nuolaidas.
Todėl bus uždaryta truputį mažiau, nei planuota, susidubliuojančių maršrutų.
Atsižvelgiant į studentų reikalavimus bus paliktos visos stotelės Studentų gatvėje (planuota stoti tik prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto), autobusai sustos ir Nemenčinės stotelėje, bet Antakalnio – ne. Keleiviai bus paimami ir iš visų Pilaitės stotelių.
Vienas kitą dubliuojantys maršrutai bus mažinami, bet atsiras naujų, atsižvelgiant į naujų miesto rajonų plėtrą. Ketinama įdiegti naują autobusų maršrutą „Lukiškių aikštė–Ukmergės gatvė–Bukiškės”.
Maršrutus braižė be logikos
Dėl nuo sovietinių laikų neracionaliai, stichiškai susiklosčiusių maršrutų ir grafikų Vilniaus viešasis transportas tapo chaotišku knibždėlynu, dėl kurio susidarė 180 mln. litų nuostolių, grėsė bankrotas.
Dabartinės miesto valdžios teigimu, iki šio laiko nuostolius pavyko sumažinti iki 111 mln. litų.
A.Zuokas tikino, jog netvarką lėmė politizuoti maršrutų sudarymo principai.
„Būdavo taip, kad rinkėjams politikas pažada įvesti naują maršrutą, pažado laikosi, bet paaiškėja, kad šia trasa jau driekiasi keli maršrutai”, – kalbėjo sostinės meras.
Pagal naują sistemą nuo liepos bus įdiegti 6 greitieji maršrutai, kiti bus privežamieji. Greitaisiais maršrutais autobusai ir troleibusai važinės kas 5–6 minutes, todėl vilniečiams esą nereikės niršti, jei iš miesto pakraščio atvykę iki greitojo maršruto linijos jis nespėjo į autobusą – ilgai jo laukti nereikės.
Sumažinus nuostolingus maršrutus, būtų sutaupyta mokesčių mokėtojų pinigų – apie 10 mln. litų per metus.
Dabar iš 96 maršrutų Vilniuje pelningi tik 10 proc.
Apytuščių autobusų nebeliks
Mero A.Zuoko teigimu, nuostolingiausi ilgi maršrutai, kai išvykę iš vienos Vilniaus vietos pilni autobusai centre ištuštėja ir iki kito miesto galo rieda apytuščiai.
Kaip pavyzdys buvo paminėtas maršrutas Grigiškės–Santariškės. Centre dauguma keleivių išlipa ir per užkimštą Kalvarijų gatvę autobusas vos slenka apytuštis eilėje su kitais taip pat pustuščiais autobusais.
Po liepos 1 dienos Grigiškių gyventojai, kuriems reikia patekti į Šnipiškes ar Santariškes, stotyje persės į 1-ąjį greitąjį maršrutą „Stotis–Santariškės” ir kur kas greičiau negu dabar pasieks kelionės tikslą.
Elektroninio bilieto kaina nesikeis, nesvarbu, kiek kartų persėdinės keleivis.
„Iš pradžių bus nesusipratimų, laikinų nepatogumų, kol vilniečiai pripras prie naujos tvarkos, naujų grafikų. Tai neišvengiama”, – pripažino A.Zuokas.
Privatūs vežėjai išliks, jei norės
Maršrutinių mikroautobusų likimas lieka neaiškus. Nuo liepos 1 dienos privačių vežėjų licencijos baigiasi, nors jie galės dalyvauti konkurse ir pretenduoti į privežamuosius maršrutus. Jų numatyta apie 20.
A.Zuokas tikina, jog privatūs vežėjai nenori įsilieti į naują viešojo transporto sistemą, nes esą jie slepia mokesčius. Sostinės mero teigimu, tik 1 tūkst. litų atlyginimą vairuotojams deklaruojantys mikroautobusų savininkai mulkina valstybę.
Sostinės savivaldybei priklausantys autobusų ir troleibusų vairuotojai gauna iki 3200 litų atlyginimą, neatskaičius mokesčių.
„Bet jei privatūs vežėjai tikrai nori dalyvauti viešojo transporto paslaugų sferoje, jie gali dalyvauti konkurse. Tačiau jie turės laikytis sąlygų, deklaruoti realias pajamas, nemokėti vairuotojams juodų pinigų”, – sakė sostinės meras.