Anglies dvideginio kiekis atmosferoje šiais metais pirmą kartą per visą žmonijos istoriją viršijo 400 milijono dalių.
Panašiai jo buvo tik prieš tris milijonus metų.
Tuomet Arktis net nebuvo aptraukta ledu, o toje vietoje ganėsi arkliai ir kupranugariai. Miškai išplito iki šiauriausių Arkties vandenyno taškų, taip prasidėjo tundros.
Jūros lygis tais laikais buvo maždaug 40 metrų aukštesnis nei dabar. Ten, kur tuo metu tyvuliavo vanduo, dabar stovi didmiesčiai. Tuo metu žemėje buvo 3–4 laipsniais aukštesnė temperatūra nei dabar.
Tačiau toks anglies dvideginio kiekis žemėje tuo metu buvo suprantamas: tai buvo galutinis šiltnamio efektą sukėlęs darinys, o nuo tada tarša ėmė tik mažėti.
Dabar grįžtame į tuos laikus, kai jūros lygis buvo gerokai aukštesnis, o Arkties vietoje ganėsi laukiniai gyvūnai.
Scenarijus – siaubingas
Pasaulio valstybės įsipareigojusios stengtis, kad vidutinė temperatūra šiame amžiuje nepakiltų daugiau nei dviem laipsniais. Tačiau aiškėja, kad dar dabartinė karta gali sulaukti, kai temperatūros vidurkis bus šešiais laipsniais didesnis.
Tokia išvada buvo padaryta gegužės mėnesį po tyrimo Mauna Lojos observatorijoje. Toli nuo pasaulio pramonės centrų, centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje, įkurtoje observatorijoje nuolatos stebimi ir renkami duomenys apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją.
Atmosferos tarša aukštoje buvusio kraterio vietoje stebima nuo 1958 metų.
„Tai simbolinis taškas, verčiantis mus susimąstyti, kur mes buvome tada, prieš milijonus metų, ir kur einame dabar”, – sakė vienas tyrimui vadovaujančių mokslininkų Ralphas Keelingas, kurio tėvas pradėjo matuoti atmosferos taršą Mauna Lojos observatorijoje.
Aprašomas ateities scenarijus gana paprastas: žemė bus tokia, kokia buvo prieš kelis milijonus metų. Ištirpus ledynams dauguma didžiųjų miestų atsidurs po vandeniu.
„Mes kuriame aplinką priešistoriniam klimatui, kuris žmonijai bus pražūtingas.
Tik anglies dvideginio sumažinimas atmosferoje gali sustabdyti klimato kaitos laikrodį”, – įspėjo Londono ekonomikos mokyklos Klimato kaitos instituto mokslininkas Bobas Wardas.
Atmosferoje per daug teršalų
Lietuvos mokslininkai irgi teigia atidžiai stebintys tyrimų ir stebėjimų rezultatus.
„Rekordas šiais metais užfiksuotas ne tik toje observatorijoje, bet ir kituose stebėjimų centruose.
Panaši anglies dvideginio koncentracija buvo prieš 800 tūkstančius metų”, – „Lietuvos rytui” sakė Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis.
Tačiau jis pažymėjo, kad anglies dvideginis – ne vienintelė klimato kaitos priežastis.
„Prieš kelis milijonus metų dar žmogaus nebuvo.
Dabar į atmosferą patenka kur kas daugiau pavojingų teršalų, kurie ilgai ten išsilaiko”, – sakė mokslininkas.
Anglies dvideginio kiekis atmosferoje dabar auga 75 kartus greičiau nei prieš pramonės revoliuciją. Karščio bangos ir potvyniai tampa vis dažnesni svečiai.
Drėgnos ir šaltos vasaros Europoje, anot mokslininkų, susijusios su aukšto lygio vėjais, atnešančiais šaltį iš tirpstančių ledynų Arktyje.
Skelbiama, kad ledyno storis praėjusį rugsėjį sumažėjo rekordiškai.
„Pernai jau ištirpo pusė ledynų. Tai tik įrodo, jog klimatas šyla”, – tvirtino A.Bukantis.
Maistas kainuos vis brangiau
Pramonės epochos pradžioje anglies dvideginio kiekis atmosferoje siekė 280 milijono dalių, o šiandien jau 400.
„Nors esama įvairių nuomonių dėl klimato kaitos, bet yra daugiau nei 90 procentų tikimybė, kad ją sukėlė žmogaus veikla. Kai kas sako, kad ir anksčiau būta tokių pokyčių.
Tačiau žmonijos gyvavimo laikotarpiu dar niekada nebuvo pasiekta tokio lygio”, – sakė Baltijos aplinkos forumo darnaus vystymosi specialistė Gintarė Jonušauskaitė.
Anot jos, ateityje bus šlapesnės žiemos ir mažiau sniego.
„Kai ką tai gali ir džiuginti, tačiau žemės ūkio laukia labai skaudūs padariniai. Vadinasi, ateityje už maistą mokėsime vis daugiau”, – apibendrino G.Jonušauskaitė.
Tiesa, Lietuva įsipareigojusi mažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą. Aplinkos ministerija giriasi, kad, palyginti su 1990 metais, mūsų šalies tarša sumažėjo net 58 procentais. Tačiau tuo metu ir pramonė buvo kitokia nei dabar.
G.Jonušauskaitė sutinka su pasaulio aplinkosaugininkų išvada: jeigu norime bent pristabdyti atmosferos taršos augimą, per dvidešimt metų turime apskritai atsisakyti iškastinio kuro – dujų, naftos. Tačiau tai būtų neįtikėtina.
Seimo nario ir Žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio nuomone, mažinti anglies dvideginio išmetimą įmanoma tik didinant energijos vartojimo efektyvumą.
„Tai yra problema, kurios sprendimo būdas – kaip įmanoma mažiau naudoti energijos ir tą daryti kuo efektyviau”, – kalbėjo L.Balsys.
Užduotis – itin sunki
Europos Sąjunga įsipareigojusi 80 procentų sumažinti anglies dvideginio išmetimą iki 2050 metų. Tačiau atrodo, kad tai gali būti jau per vėlu.
„Dabar išsivysčiusios šalys stengiasi riboti taršą, tačiau Kinija, Indija ar Brazilija jaučiasi turinčios teisę pasiekti tokį išmetalų lygį kaip JAV ir tik tada juos mažinti. Todėl sunku pasiekti tarptautinį susitarimą”, – sakė A.Bukantis.
Anglies dvideginis į atmosferą patenka deginant kurą, iš pramonės įmonių, transporto priemonių.
Energijos gamyba yra didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis (25,9 proc.), toliau eina pramonė (19,4 proc.) ir kertami bei deginami miškai (17,4 proc.).
Mokslininkai apskaičiavo, kad tarša artimiausiu metu turi būti sumažinta net 55 procentais, jei nenorime matyti, kaip miestai atsiduria po vandeniu, o Arktyje įsivyrauja teigiama temperatūra.
Lietuvoje taršą lemia ekonomikos pokyčiai
Kinija ir JAV yra didžiausios atmosferos teršėjos pasaulyje. Per metus šios šalys išmeta atitinkamai 8,95 ir 5,25 milijardo tonų anglies dvideginio. Jų išmetami teršalai sudaro 43 proc. viso pasaulio kiekio. Toliau rikiuojasi Indija (1,84 mlrd. tonų), Rusija (1,75 mlrd.), Japonija (1,16 mlrd.).
Europos Sąjungos šalys išmeta 4,05 mlrd. tonų, bet šis skaičius vis dar mažesnis nei buvo prieš krizę. Beje, skaičiuojant teršalų kiekį vienam gyventojui nepralenkiami yra amerikiečiai – 16,9 tonos (dvigubai daugiau nei ES).
Lietuje išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2000 metais siekė 19,3 milijono tonų, bet 2007 metais jau išaugo iki 25,5 milijono tonų. Tačiau per šį laiką ir mūsų šalies bendrasis vidaus produktas padidėjo daugiau nei dvigubai.
Ekonomikos krizė privertė pramonę mažinti apsukas, kartu sumenko ir tarša, tačiau ji vis tiek buvo didesnė nei 2000-aisiais. Atsigaunant ūkiui Lietuvoje ir vėl auga išmetamų teršalų kiekis.
Lietuvos indėlis į pasaulinę anglies dvideginio taršą yra simbolinis – 0,06 proc.
