„Europos Sąjunga nusprendė lokalizuoti energijos tiekimo
sistemą. Atsižvelgę į tai, dabar persvarstome energijos gamybos
išdėstymą.
Projektas laikinai sustabdytas, kad galėtume priimti
sprendimą, išsamiau įvertinti padėtį ir parengti planus bei
sprendimus dėl būsimos reaktorių linijos plėtros šioje
elektrinėje.
Tariamės dėl galimybės įrengti mažesnio pajėgumo
reaktorius, kad elektrinė derėtų su Kaliningrado regiono
energetikos sistema“, - pareiškė Baltijos AE statybos generalinės
rangovės NIAEP vadovas Valerijus Limarenka.
Anot jo, šiuo metu svarstoma galimybė Baltijos AE įrengti 40 MW
reaktorius, kurių galėtų būti „maždaug aštuoni“.
Jis taip pat pareiškė, kad „kartu sprendžiami klausimai dėl
energijos tiekimo į Europos sistemą“.
Valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“
vadovas Sergėjus Kirijenka anksčiau nurodė keletui projektavimo
institutų ir atominės energetikos įmonei „Rosenergoatom“
įvertinti galimybę Baltijos AE įrengti nedidelio ir vidutinio
pajėgumo reaktorius.
Tarp tokio sprendimo priežasčių, be kita ko, buvo minėtas
galimas Lietuvos energetikos sistemos, per kurią Kaliningrado
regionas yra sujungtas su kitomis Baltijos šalimis, Baltarusija ir
likusia Rusijos dalimi, desinchronizavimas. Tokiu atveju Kaliningrado
energetikos sistema būtų izoliuota ir statyti reaktorius, kurių
bendras pajėgumas viršytų 2 GW ir kurie gamintų elektrą
eksportui, nebūtų prasmės.
Be to, kalbant apie elektros energijos eksportą, nedidelių
reaktorių įrengimas Baltijos AE galėtų būti pelningas ateityje,
nes Europoje plėtojant saulės ir vėjo energetiką reikės
lanksčių energijos gamybos pajėgumų.