Lietuvos atstovai teigia, kad to iš rusų buvo galima tikėtis, nes ir anksčiau buvo aišku, kad projektas Kaliningrade tėra politinis, bet ne ekonominis. Tačiau rusams pristabdžius savo atominį projektą ir toliau lieka neaišku, ką su savuoju Visagine darys Lietuva. Po pernykščio referendumo, Lietuvos piliečiams nepritarus jėgainės statyboms, projekto perspektyvos lieka miglotos, o aiškesnius atsakymus Vyriausybė turėtų pateikti liepos mėnesį.
Baltijos atominės elektrinės statytojai po kelias savaites trukusių prieštaringų pranešimų, „Lietuvos ryto“ televizijai Maskvoje patvirtino, kad projektas laikinai stabdomas.
„Dėl projekto Kaliningrade... Jūs žinote, kad Europos Sąjunga nusprendė lokalizuoti energijos tiekimo sistemą. Ir Baltijos šalys jungiasi prie europinės sistemos. Atsižvelgę į tai, dabar persvarstome energijos gamybos išdėstymą. Projektas laikinai sustabdytas, kad galėtume priimti sprendimą, išsamiau įvertinti padėtį ir parengti planus bei sprendimus dėl būsimos reaktorių linijos plėtros šioje elektrinėje. Tariamės dėl galimybės įrengti mažesnio pajėgumo reaktorius, kad elektrinė derėtų su Kaliningrado regiono energetikos sistema. Kartu sprendžiami klausimai dėl energijos tiekimo į Europos sistemą. Tai normalus darbinis procesas“, - teigė elektrinę stačiusios Rusijos įmonės „Atomenergoprojekt“ vadovas Valerijus Limarenka.
Dabar Kaliningrade svarstoma įrengti maždaug aštuonis 40 megavatų galingumo reaktorius. Tačiau projekto keitimas nežinia kiek gali užtrukti.
Kad atominės statybos Kaliningrade tebuvo politinis, bet ne ekonominis projektas, ne kartą kartojo ir energetikos ekspertai.
„Jau tada mes matėm, kad nėra jokių ekonominių argumentų, kad yra pertekliniai pajėgumai, kad jungčių nėra, kad mūsų kaimynai pirmiau politiškai nusprendžia, kad reikia statyt atominę, o tik po to žiūri, kur čia jungtis darysim ir panašiai“, - sakė buvęs energetikos viceministras Romas Švedas.
Kai kurių parlamentarų teigimu, šiandieninė Rusijos kišenė atominiams projektams paprasčiausiai per maža.
„Prezidentas Vladimiras Putinas, kaip man aiškino žinovai, sprendžia problemą, ne kaip statyti atominę, bet kaip sumokėti algas. Prieš V. Putiną Rusijoje kyla nepasitenkinimo banga, jam reikia išsilaikyti, todėl pradėti tokius milžiniškus projektus, kurie surytų nemažą dalį pinigų, ypač nerandant investuotojų, kurie sutiktų įdėti savus... Na, tai žmogus renkasi, jis yra politikas, ir galvoja kas jam geriau – ar mokėti algas ir laikyti žmones ramesnius, ar eiti į kažkokį projektą, kuris neaišku ar atsipirks ir neaišku, ar jis galės tą elektrą eksportuoti“, - kalbėjo seimo narys Linas Balsys.
Pasak energetikos ekspertų, Rusijos tikslas - sužlugdyti jėgainės statybas Lietuvoje, sukuriant dirbtinę konkurenciją, iš dalies pavyko.
Savo ruožtu, Žalieji įsitikinę, kad Lietuvai elektros pakaks ir be savos atominės. Statyti atominę jėgainę ar ne, Vyriausybė turėtų nuspręsti iki liepos.
