Rajone jau veikia dešimt biokuru kūrenamų katilinių, o iki 2014 metų pabaigos ketinama įrengti dar mažiausiai aštuonias.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas teigia, kad šilumos ūkio pertvarka padės spręsti dvi aktualias problemas: mažinti aplinkos taršą ir kovoti su didelėmis sąskaitomis už šildymą.
„Rajono šilumos ūkis sudėtingas, turime daug nedidelių katilinių, dauguma jų pasenusios, todėl mūsų laukia dideli darbai“, – kalbėjo meras.
Naudos ekologiškesnį kurą
Kauno rajono savivaldybės politikos kryptis – mažinti brangiomis gamtinėmis dujomis bei anglimis kūrenamų katilinių skaičių, jas atnaujinti, naudoti pigesnį ir ekologiškesnį biokurą, čia pat, Ežerėlio durpyne, išgaunamas durpes.
Projektas „Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą“ vykdomas siekiant įgyvendinti ES taršos mažinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių direktyvas bei sukurti prielaidas šilumos kainai mažinti.
Katilinėje numatyta įrengti automatizuotas kuro deginimo pakuras, hidraulinius transporterius pelenams pašalinti, dūmų valymo ir šalinimo, katilų valdymo bei kitą įrangą. Taip pat planuojama pastatyti biokuro sandėlius.
Paliko žinią ateities kartoms
Rekonstrukcijos pradžiai paminėti į būsimojo biokuro katilo pamatus įmūryta kapsulė su laišku ainiams apie dabarties kartos siekius puoselėti švaresnę aplinką.
Senajame katile deginant dujas į aplinką buvo išskiriami kenksmingi teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai bei anglies ir sieros dioksidai. Įrengus naują biokuro katilą šių medžiagų visiška neliks, sumažės oro tarša kietosiomis dalelėmis.
„Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas pasakojo, kad bendra Noreikiškių katilinės projekto vertė 6,2 mln. litų.
Iš jų 2,3 mln. litų bendrovei skirti kaip finansinė parama iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF).
„Kauno energija“ taip pat pradėjo rekonstruoti Ežerėlio katilinę, joje 3,5 MW biokuro katilas bus pritaikytas deginti durpes, pjuvenas ir šiaudus.
Be „Kauno energijos“, nemažą dalį Kauno rajono šilumos ūkio valdo dar dvi įmonės – Kauno rajono savivaldybės komunalinių paslaugų centras ir uždaroji akcinė bendrovė „Roalsa“.
Tikimasi kokybinio šuolio
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis teigė, kad per pastaruosius dvejus metus pavyko atnaujinti katilines Babtuose, Vilkijoje, Garliavoje.
Iki 2014 metų tikimasi proveržio pertvarkant rajono ugdymo įstaigų katilines. Jau parengti projektai ir gauta LAAIF finansinė parama Garliavos A.Mitkaus, Neveronių vidurinių mokyklų, Karmėlavos B.Buračo gimnazijos, Batniavos, Panevėžiuko, Girininkų pagrindinių mokyklų, Pagynės vaikų globos namų, Vandžiogalos miestelio katilinėms atnaujinti.
Planuojama, kad, įgyvendinus investicijas Vandžiogalos ir Karmėlavos katilinėse, bendrovės Komunalinių paslaugų centro šilumos kaina galėtų atpigti apie 4 ct už kWh.
