Lietuvoje įgyvendinama idėja biokurą pardavinėti tik biržoje sukėlė šio kuro gamintojų protestus. Šiuo metu pagal ilgalaikes sutartis katilinėms biokurą tiekiantys verslininkai kreipėsi į Vyriausybę, už energetiką atsakingus pareigūnus ir Seimo narius, rašo „Lietuvos rytas”.
Jie įrodinėja, kad numatoma tvarka sužlugdys ne tik smulkiuosius biokuro gamintojus, bet ir stambesnius tiekėjus.
Žiemą – be kuro?
Stambiesiems biokuro gamintojams priskiriamos Rokiškio rajono bendrovės „Litkirta” direktorius Algimantas Kisielis šio sumanymo autorius įspėja, kad žiemos mėnesiais birža gali iš viso likti be biokuro.
Anot jo, žiemą iš miško išvežti medieną sudėtinga: užsnigti ir neišvažiuojami keliai, greičiau genda technika, kuri patikimai dirba iki 15 laipsnių šalčio.
„Net ir tokiomis sąlygomis dabar mane dirbti verčia pasirašytos ilgalaikės sutartys. Jei laiku nepatieksiu biokuro, katilinės degins gerokai brangesnes dujas ar mazutą, o kainų skirtumą teks padengti man. Be to, pagal ilgalaikes sutartis esu įpareigotas turėti paruošto biokuro atsargų dviem mėnesiams.
Biokurą pardavinėdamas biržoje neprivalėsiu verstis per galvą. Esant nepalankioms oro sąlygoms nesirengiu žiemą laužyti technikos. Tokiu metu man naudingiau stabdyti gamybą ir darbuotojus išleisti atostogų”, – teigė A.Kisielis.
Žinodama, kad pagal sutartį katilinę reikės aprūpinti kuru, „Litkirta” praėjusią vasarą sukaupė 70 tūkstančių erdvėmetrių medienos. Tai trijų mėnesių norma.
„Jei veiks birža, man neapsimokės laikyti sandėliuose medienos: iš karto parduosiu tiek, kiek turėsiu. O žiemą, kai sąlygos prastos, biokuro neruošiu”, – žadėjo įmonės vadovas.
Panašiai mąsto ir daugiau biokuro gamintojų. Todėl gali atsitikti taip, kad ilgalaikių tiekimo sutarčių nesudariusioms katilinėms žiemą teks kūrenti brangesniu mazutu ar dujomis.
Neinvestuos į žaliavas
A. Kisieliui iš viso nesuprantami aiškinimai, kad prekyba biokuru biržoje bus skaidresnė nei iki šiol.
Kovą „Litkirta” dalyvavo dviejuose biokuro pirkimo konkursuose Utenoje, kuriuose varžėsi po daugiau nei 10 gamintojų, o pirkėjas pasirinko mažiausias kainas pasiūliusius tiekėjus.
„Kuo tai ne birža? Ar tokia biokuro pirkimo tvarka dar gali būti skaidresnė?” – klausė „Litkirtos” vadovas.
A. Kisielis nerimauja, kad nauja biokuro pardavimo tvarka sujauks medienos tiekimą.
„Urėdijos medieną parduoda du kartus per metus. Biržoje bus sudaromos sutartys savaitei ir mėnesiui.
Ar man apsimokės pusmečiui įsipareigoti pirkti medieną iš urėdijos, jei aš nesu garantuotas, kad ją parduosiu biržoje?
Aš tikrai nerizikuosiu porą milijonų litų investuoti į malkas net neturėdamas biokuro pirkėjo”, – sakė verslininkas.
Nustatys net maršrutą
Neturėdami įsipareigojimo biokuru aprūpinti katilines, su kuriomis sudaromos ilgalaikės sutartys, gamintojai savo produkciją mielai pardavinės latviams ir lenkams.
Jau dabar šiauriniuose ir pietiniuose Lietuvos pakraščiuose malkoms skirtą medieną superka kaimyninių šalių bendrovės, siūlydamos didesnę kainą. Todėl norėdamos gauti biokuro už jį brangiau turės mokėti ir tuose šalies regionuose esančios katilinės.
Juo labiau kad lenkai iš gamintojų medieną išsiveža savo technika.
Biržoje gamintojams bus nurodyta ne tik į kokią biokurą nupirkusią katilinę vežti, bet ir kokiu maršrutu produkcija bus gabenama.
„Jei biržos numatytas maršrutas bus neišvažiuojamas, aš turėsiu vežti aplinkiniais keliais, tačiau transporto sąnaudų skirtumas guls ant mano pečių”, – stebėjosi A. Kisielis.
Neteks banko paskolų
Biokuro gamintojus bankai kredituoja tik atsižvelgdami į ilgalaikes sutartis, kurios garantuoja planuojamas pajamas.
„Litkirta” šiemet spėjo pasirašyti dvi sutartis 3 metams su Panevėžio bendrove „Amilina” ir Pasvalio „Korana”. Dar dvi sutartys baigsis šiemet.
„Pateikęs šias sutartis bankui gaunu paskolas, už kurias perku medienos, atnaujinu techniką. Kas man duos pinigų, kai nebeturėsiu ilgalaikių sutarčių?
Tas pat, jei paskolos į banką ateitų prašyti bedarbis ir sakytų, kad ketina įsidarbinti ir pinigus planuoja atiduoti iš būsimo atlyginimo”, – aiškino „Litkirtos” vadovas.
Vargas smulkiosioms įmonėms
Atsiradusi biokuro birža grasina sunaikinti smulkiuosius biokuro gamintojus. Tik nedaug tokių tiekėjų galės iš karto pasiūlyti per biržą vienu kartu perkamą biokuro kiekį.
Dirbdami pagal sutartis, jie įsipareigoja į katilines nedideliais kiekiais kurą vežti nustatytu grafiku, o žiemai biokurą kaupia per vasarą.
Be to, negaudamos paskolų, tokios įmonės praras galimybę plėsti gamybą. Vien iš apyvartos lėšų smulkiajam biokuro gamintojui nusipirkti apie 2 mln. litų kainuojančią medienos kapoklę yra neįmanoma.
Rudenį trečią skiedrų malūną už 2 mln. litų ketinusi pirkti Vilniaus bendrovė „Euromiškas” savo planų jau atsisako.
„Turiu 3 tiekimo sutartis, kurios galios iki 2016 metų, tad paskolą iš banko gaučiau.
Tačiau nesu tikras, kad po to biržoje parduosiu savo produkciją ir galėsiu sugrąžinti kreditą”, – sakė įmonės savininkas Aleksandras Zigmantavičius.
Biokuro gamintojai dalyvauja konkursuose ir perka žaliavų artimiausiems metams. Tačiau jei biržoje kažkurios bendrovės paruoštam biokurui pirkėjų neatsiras arba teks gerokai sumažinti kainas, įmonei bus nuostolinga pirkti medieną. Tokia bendrovė gaus mokėti baudas už sutarties nevykdymą.
„Tokia birža, kokia siūloma dabar, yra biokuro gamintojų verslo naikinimas”, – buvo įsitikinęs A. Zigmantavičius.
Reikės nemažo užstato
Verslininkų neguodžia ir tai, kad pagal patvirtintą tvarką 50 proc. biokuro bus leidžiama pardavinėti sudarant tiesiogines sutartis.
Tačiau taip parduodamos produkcijos kaina negalės būti didesnė, nei nustatyta biržoje.
„Gali būti, kad biržoje už nedidelę kainą įmonė parduos tik menką dalį pageidaujamos produkcijos. Tačiau ši kaina apribos visus pagal tiesiogines sutartis sudaromus sandorius”, – baiminosi „Euromiško” vadovas.
Be to, parduodant biržoje produkciją gamintojams teks sumokėti užstatą. Pavyzdžiui, 10 mln. litų vertės sutartis su katilinėmis sudariusi įmonė turės sumokėti milijono litų užstatą.
„Vadinasi, aš turėsiu įšaldyti apyvartos lėšas. Jei į katilinę nuvežtas nedidelis kiekis biokuro neatitiks kokių nors reikalavimų, galiu netekti užstato. Nenorėdamas rizikuoti, užstato dydį būsiu priverstas padengti keldamas savo produkcijos kainą”, – aiškino A. Zigmantavičius.
Jis negali suprasti, kam reikalinga biokuro birža, jei yra veikiantis Viešųjų pirkimų įstatymas: „Gal tuomet tegul ministerijos ir kanceliarines prekes perka ne konkursuose, o biržoje?”
Įtaria valstybės įmonės klastą
Verslininkų įsitikinimu, birža atsirado tam, kad sutrikdytų nusistovėjusį biokuro tiekimą ir pakirstų pasitikėjimą šia atsinaujinančia kuro rūšimi.
„Biržą valdančios „Baltpool” pagrindinis akcininkas yra Suskystintųjų dujų terminalą statanti valstybinė įmonė „Klaipėdos nafta”, kuri siekia iš rinkos išstumti biokurą ir daugiau parduoti suskystintųjų dujų”, – teigė A. Zigmantavičius.
Bus pirmoji birža pasaulyje
Valdas Lukoševičius, Lietuvos energetikų konsultantų asociacijos prezidentas:
„Biokuras per biržą nėra perkamas nė vienoje pasaulio valstybėje. Todėl negalima pasakyti, ar toks būdas pasiteisina. Bandymų įkurti biokuro biržas yra tik buvusiose sovietinėse valstybėse.
Tačiau kelia abejonių, ar taip parduodant jis atpigs labiau nei perkant pagal ilgalaikes sutartis, kai katilinės pasirenka pigiausią pasiūlymą.”
