Estijos ekonomikos ir ryšių ministerijai trečiadienį apkaltinus Latviją ir Lietuvą pakėlus elektros kainas biržoje „Nord Pool Spot“, Energetikos ministerija paprašė LITGRID išsiaiškinti, ar Estijos ekonomikos ir ryšių ministerijos priekaištai Lietuvai ir Latvijai dėl aukštų elektros kainų bendroje rinkoje yra pagrįsti, primena ELTA.
LITGRID teigimu, Lietuva, kaip ir anksčiau, lieka elektros deficito šalimi ir importuoja daugiau kaip du trečdalius suvartojamos elektros. Lietuvoje ir visame regione, kaip ir kiekvieną vasarą, vyksta suplanuoti elektrinių ir kitų elektros įrenginių remontai, todėl elektros pasiūla yra dar labiau sumažėjusi. 2014 metais pradėjus eksploatuoti antrąją elektros jungtį tarp Estijos ir Suomijos „Estlink 2”, o 2015-ųjų pabaigoje įjungus Lietuvos ir Švedijos elektros jungtį „NordBalt“, prieinamų elektros šaltinių padaugės.
Šios savaitės prekybos „Nord Pool Spot“ biržoje duomenimis, Lietuvos prekybos zonoje daugiau buvo realizuota pasiūlymų pirkti nei parduoti elektros energiją. Estijoje buvo gaminama ir parduodama daugiau elektros, nei jos nupirkta biržoje, o Latvijos prekybos zonoje pasiūlymų parduoti elektrą iš viso nebuvo realizuota, Latvijos elektros prekybininkai veikė tik kaip pirkėjai. Natūralu, kad tai lėmė didesnes didmeninės elektros kainas.
LITGRID pabrėžia, kad didžioji dauguma Lietuvos elektros vartotojų - tiek namų ūkiai, tiek verslas ar viešosios įstaigos - elektros energiją įsigyja fiksuotomis kainomis, tad kainos svyravimai „Nord Pool Spot“ biržoje jiems neturi tiesioginės įtakos. Tiesioginę kainų svyravimo „Nord Pool Spot“ biržoje įtaką jaučia nepriklausomi tiekėjai, tačiau įtakos mastas gali skirtis priklausomai nuo tiekėjo pasirinktos prekybos strategijos.
