Stebėtis čia nėra kuo – apie laukiantį akcizo gamtinėms dujoms įvedimą žinoma jau 10 metų.
Maža to, papildomi mokesčiai, susiję su dujomis, iš principo nėra jokia staigmena. Jau nuo šių metų pradžios gyventojai yra priversti mokėti SGD terminalo mokestį. Įdomu, kodėl šis mokestis nesukėlė jokių papildomų diskusijų? Atsakingi pareigūnai dėl terminalo mokesčio nei pernelyg rūpinosi, nei piktinosi.
Ir iš viso – ar ne keista, kad politikai iki šiol stebisi brangiomis dujomis? Importuojamos gamtinės dujos jau ne pirmus metus yra rekordinėse kainos aukštumose. Dujas Lietuva perka už didžiausią kainą visame regione, gamtinės dujos jau seniai yra tris kartus brangesnės už vietinį biokurą.
Problemos sprendimas yra aiškus: šilumos kainos mažėtų brangias dujas pakeitus vietiniu kuru. Štai mažesniems Lietuvos miesteliams, kurie jau dabar plačiai vartoja biokurą, dujų akcizo tema neaktuali. Čia gyvenantiesiems šiluma dėl dujų kainos pokyčių nebrangs.
Paradoksalu, tačiau politikai, viešai nerimaujantys, kad akcizas dujoms pabrangins šilumą, šiuo metu Seime skubos tvarka planuoja šilumos ūkio „reformą“. Pertvarka, kuri ne išspręs, o dar labiau pagilins problemą.
Nepasitarus nei su rinkos dalyviais, nei su ekspertais, nei su mokslininkais, biokuro rinkos dalyviams ketinama primesti biržos santykius, kurie stabdys vietinio kuro vartojimo plėtrą šilumos ūkyje.
Tai naudinga šiandien rinkoje dominuojančiam brangių gamtinių dujų verslui ir, deja, niekaip nepadės siekti mažesnių šilumos kainų gyventojams.