BNS žiniomis, be to, priklausomai nuo nuolaidų dydžio, Lietuva
sutiktų pasirašyti naują ilgalaikę - nuo 2013 iki 2020-ųjų -
dujų pirkimo sutartį, o dujų tranzitas į Kaliningradą būtų
reglamentuotas atskira sutartimi.
Lietuva siūlo, kad ji atsisakytų arbitražuose pateiktų
ieškinių dėl neteisingų dujų kainų, o Rusija - ieškinio dėl
investicijų apsaugos. Iš „Gazprom“ per arbitražą reikalaujamus 5
mlrd. litų Lietuva iš koncerno galėtų atgauti per nuolaidas už
ateities dujas.
Vyriausybės atstovai šios BNS turimos informacijos nekomentuoja.
„Tokios spekuliacijos galimai skleidžiamos, kad pakenktų
deryboms, todėl ministerija jų neketina komentuoti“, - BNS sakė
energetikos ministro atstovė Daiva Rimašauskaitė.
Premjeras Algirdas Butkevičius BNS teigė negalintis patvirtinti
tokios informacijos ir taip pat tikino, kad jos skleidimu siekiama
pakenkti deryboms.
„Ne, negaliu (patvirtinti - BNS). (...) Neturiu tokios
informacijos. Toje derybų grupėje tokie klausimai nebuvo keliami.
Tokių veiksmų tikslas - kad nebūtų pasiektas teigiamas
rezultatas“, - BNS sakė A.Butkevičius.
Kai kurie BNS konsultavę ekspertai sako, kad kompensacijos
išmokėjimas, šaliai atsisakius didelės vertės ieškinio, būtų
normali praktika, tačiau ji turėtų būti išmokama iš karto
pinigais, o ne per ateities kainas. Anot jų, toks kelias yra
pavojingas Lietuvai, statančiai suskystintų gamtinių dujų
terminalą Klaipėdoje, nes tokiu atveju „Gazprom“ dempinguotų
kainas.
„Tai būtų pralaimėjimas, nes tokiu atveju „Gazprom“ tiektų
dujas mažesne kaina nei jos būtų tiekiamos per SGD terminalą. Tai
Lietuvai visais požiūriais nenaudinga“, - BNS sakė ekspertas,
nenorėjęs skelbti pavardės.
Be to, anot jo, ilgalaikė sutartis su „Gazprom“ sunaikintų
rinką, kuri susikurs nuo 2015 metų, Lietuvai pastačius SGD
terminalą.
Tranzitas į Kaliningradą šiuo metu reglamentuojamas tik
„Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ susitarimais, kurių sąlygos nėra
viešinamos.
2011 metų birželį „Gazprom“ pateikė pirmąjį skundą prieš
Lietuvą Stokholmo arbitražui ir prašė uždrausti Lietuvos teismams
spręsti bylą dėl „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo. „Gazprom“
nepavyko pasiekti, kad Vyriausybė būtų įpareigota atsisakyti šio
tyrimo.
Be to, 2012 metais „Gazprom“ kreipėsi ir į UNCITRAL arbitražą,
veikiantį prie Jungtinių Tautų organizacijos, ir apskundė
Vyriausybės vykdomą gamtinių dujų sektoriaus pertvarką, kai iki
2014 metų spalio ketinama pertvarkyti „Lietuvos dujas“, atskiriant
dujų perdavimo, tiekimo ir skirstymo veiklas.
Pernai spalį Lietuva inicijavo ieškinį prieš
„Gazprom“Stokholmo arbitraže - šalis prašo jos vartotojams
grąžinti iki 5 mlrd. litų permoką už rusiškas dujas, esą
neteisinga kaina tiektas Lietuvai pastaruosius 8 metus.
Stokholmo arbitražas šių metų liepos pradžioje įpareigojo
„Gazprom“ perskaičiuoti Vokietijos energetikos koncernui RWE nuo
2010 metų gegužės tiektų dujų kainą. RWE skelbė, kad iš
„Gazprom“ atgaus 1,5 mlrd. eurų kompensaciją.
Kadangi RWE importuotų dujų kaina buvo pririšta prie naftos
kainų, koncernas patyrė didelių nuostolių, nes neatidėliotinų
sandorių rinkoje dujos buvo gerokai atpigusios.