Kol kas nepriklausomą dujų tiekėją pasirinkti gali tik tie žmonės, gyvenantys vietovėse, kurias pasiekia „Lietuvos dujų“ vamzdžiai.
Teorinė galimybė buitiniams vartotojams pasirinkti dujų tiekėją Lietuvos įstatymuose įrašyta dar 2007-aisiais. Iki to, kad sistema pradėtų veikti ne tik popieriuje, praėjo šešeri metai. Į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją kreipėsi tik viena įmonė - „Sky Energy“, tad nuo 2013 m. liepos 1 d. yra patvirtinti gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams.
„Sky energy“ klientus vilioja galimybe sutaupyti ir nieko nekainuojančiomis neterminuotomis sutartimis: vartotojas įmonės internetiniame puslapyje užpildo reikiamą formą, jam elektroniniu paštu atsiunčiama sutartis ir, iš vartotojo gavus reikiamus dokumentus, jie persiunčiami „Lietuvos dujoms“.
Sutaupo daugiau suvartojantys
Anot „Sky energy“ projektų vadovo Kęstučio Žilėno, daugiau išlošti pasirinkę nepriklausomą dujų tiekėją gali tie gyventojai, kurie dujomis šildo namus, o ne tie, kurie dujas vartoja tik maistui gaminti. Skaičiuojama, jog 500-20 tūkst. kubinių metrų dujų per metus suvartojantis gyventojas galėtų sutaupyti iki pusės tūkstančio litų.
Kol kas vartotojai nesukba rinktis konkurencingas sąlygas pasiūliusių nepriklausomų dujų tiekėjų. Tačiau ilgainiui konkurencija turėtų didėti, o žmonės - vertinti galimybę pasirinkti tas įmones, kurios geriausiai atitinka jų lūkesčius.
„Kadangi per dvidešimt metų kitų tiekėjų nebuvo, žmonėms atrodo, kad kitaip ir būti negali“, - atsargų gyventojų požiūrį aiškina K.Žilėnas. Tarp „Sky energy“ klientų – šimtas tokia alternatyva susiviliojusių buitinių vartotojų. Nuo spalio 1 d., anot įmonės projektų vadovo, jų padvigubės.
K.Žilėnas priduria, kad žmonėms kyla klausimų dėl perskirstymo, tinklų priežiūros. Neaišku, kas nutiktų avarijos atveju. K.Žilėnas sako, jog dėl to nereikia sukti galvos – vamzdžiai lieka tie patys, skaitliukai – taip pat, o reikiamos sutartys su „Lietuvos dujomis“ sudarytos.
Elektra ir dujos – iš vieno tiekėjo
K.Žilėnas tikisi, jog klientų pavyks privilioti paslauga, kuri siūlys iš vieno nepriklausomo tiekėjo įsigyti ne tik dujų, bet ir elektros. „Mūsų idėja – vartotojas gali pirkti elektrą ir dujas kartu. Į krūvą sulipdžius visas dedamąsias – dujas, elektrą, vieną pavedimą dviems sąskaitoms – galima sutaupyti apvalesnę sumą“, - skaičiuoja K.Žilėnas, kurio atstovaujama įmonė turi keliasdešimt buitinių elektros vartotojų.
Vis dėlto vartotojai domisi galimybe pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Klausimų kaip tą padaryti, kokia elektros energijos kainos struktūra ir dydžiai bei kokios sutarčių sąlygos, sulaukia ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Naujas žaidėjas
Netrukus buitiniai vartotojai kaip nepriklausomą elektros tiekėją galės rinktis ir „Elektrum Lietuva“. Kaip lrytas.lt sakė „Elektrum Lietuva“ pardavimo vadovas Ričardas Tvaronas, dar šiais metais bus parengti ir buitiniams gyventojams visiškai pritaikyti elektros tiekimo planai.
Tačiau, anot pašnekovo, kadangi „Lesto“ nėra pasiruošusi srautui išeinančių vartotojų, jie, įdiegę naujovę, „garsiai nešauks“.
„Lesto“ turi 1,5 mln. sutarčių su namų ūkiais. Pakaktų, kad 1 proc. buitinių vartotojų kreiptųsi su pageidavimais pereiti pas nepriklausomus elektros tiekėjus, kad skirtumas pasijustų“, - sako R.Tvaronas.
„Elektrum Lietuva“ žada, jog klientams paprasčiau pasirinkti, kokiu elektros tiekimo planu naudotis, padės siūlomi dabartinių „Lesto“ elektros tiekimo planų atitikmenys. Tarkime, jei „Lesto“ naudojotės planu A, tai arčiausiai to būtų „Elektrum Lietuva“ planas B.
Estai susitvarkė
R.Tvaronas sako, jog Estija elektros rinką visiškai atvėrė nuo šių metų sausio 1 dienos. „Rinka gana gyvybinga. Labai daug informacijos gyventojams skelbė „Eesti energia“. Juk valstybės institucijų reikalas informuoti“, - svarsto pašnekovas.
Tuo metu Latvijoje padėtis visiškai kitokia. Nors ten elektros rinka turėjo būti atverta jau šiemet, planai nukelti. Neoficialiai kalbama, kad taip pasielgta dėl siekio įsivesti eurą.
„Rinkos atvėrimas susijęs nors ir su nedideliu, tačiau kainos kilimu. O valdžia, nenorėdama būti bloga, greičiausiai to neleis. Tad tikėtina, jog ir Lietuvoje planas 2015 m. visiškai atverti elektros rinką bus atidėtas. Tačiau Europos Sąjungos direktyvas turime įgyvendinti“, - primena R.Tvaronas.
