Straipsnio autorių teigimu, baigiasi laikas, kai „Gazprom“ visais
būdais bandė vilkinti Trečiojo energetikos paketo, numatančio, kad
dujų tiekimo, skirstymo ir perdavimo veiklų negali kontroliuoti tie
patys savininkai, įgyvendinimą savo užsienio rinkose.
„Gazprom“ vadovai daug kartų aršiai kritikavo Trečiojo
energetikos paketo nuostatas, o aukščiausioji Rusijos valdžia
piktinosi, esą jis nukreiptas išskirtinai prieš „Gazprom“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas,
apeliuodamas į Rusijos ir ES susitarimus dėl bendradarbiavimo ir
investicijų apsaugos, praėjusį mėnesį pareiškė, jog šių
direktyvų įgyvendinimas sumažins Rusijos įmonių norą investuoti
Europoje, o kai kuriais atvejais jos įteisina atvirą „Gazprom“ turto
nusavinimą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį Maskvoje
vykusiame dujų eksportuotojų forume ragino dujų tiekėjus Europai
susivienyti prieš Trečiojo energetikos paketo „neteisėtą
spaudimą“.
Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas pridūrė, jog
ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas Rusijai ir koncernui
„Gazprom“ reiškia atsiribojimą nuo pasirašytų sutarčių ir esamos
padėties keitimą.
„Tačiau, iš visko sprendžiant, „Europos spaudimas“ pasirodė
esąs stipresnis. Akivaizdu, kad „Gazprom“ neturi kuo atsakyti į
Trečiojo energetikos įgyvendinimą. Rusijos monopolininkas gali tik
prisitaikyti prie naujos tikrovės“, - pabrėžė investicijų
kompanijos „Uralsib Capital“ analitikas Aleksejus Kokinas.
Aiškiausias to įrodymas - „Gazprom“ konflikto su Lietuva,
pirmosios iš Baltijos valstybių ryžtingai pertvarkančios dujų
sektorių, istorija. Rusijos dujų monopolininkui teko susitaikyti su
„Lietuvos dujų“ suskaidymu, o jo vienas vadovų Valerijus Golubevas
pareiškė, kad „Gazprom“ sutiktų parduoti jam atitekusį nuo
„Lietuvos dujų“ atskirtos „Amber Grid“ akcijų paketą.
Trečiąjį energetikos paketą ruošiamasi įgyvendinti ir
svarbiausiose Rusijos dujų monopolininko rinkose - pirmiausia
Vokietijoje, su kuria „Gazprom“ didelių konfliktų iki šiol
neturėjo.
51 proc. didžiausios pasaulyje dujų pramonės įmonės „Gazprom“
akcijų Rusijos vyriausybės vardu valdo Valstybės turto fondas,
valstybės įmonė „Rosneftegaz“ ir valstybinis bankas VEB.
„Gazprom“ valdo apie 33,3 trln. kubinių metrų gamtines dujų
atsargas.
Pernai Rusijos dujų monopolininkas susižėrė 38 mlrd. JAV
dolerių vertės grynąjį pelną, pajamoms siekus 150 mlrd. dolerių