Eksperimentas Pabradėje: kas išeis sumaišius vandenilį ir gamtines dujas?

Pilkokame Pabradės miestelyje išsiskiria vienas pastatas – ką tiktai pastatytas, blizgantis, aptvertas aukšta metaline tvora. Ji ir stebėjimo kameros saugo brangią įrangą.

Daugiau nuotraukų (1)

Aurimas Abišala

2013-10-14 11:22, atnaujinta 2018-02-21 04:58

Šalia „SG Dujos Auto” pastato yra didelis metalinis konteineris su vandenilio ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) maišytuvais.

Tyrėjai kasdien važiuoja į Pabradę ir čia tikrina, kokiu santykiu reikia maišyti vandenilį ir dujas, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas – ekologiški ateities degalai, rašo „Lietuvos rytas”.

Į priekį juda pamažu

Įmonės „SG Dujos Auto” vadovas Vidas Korsakas neslėpė – kol kas nuveikta nedaug.

„SG Dujos” užsiima suskystintųjų gamtinių dujų verslu, daugiausia teikdama paslaugas Lietuvos autobusų parkams. O šių metų rugsėjį ėmusi veikti antrinė bendrovė eksperimentuoja naudodama tokius degalus ir kurdama naujas jų rūšis.

Vandenilį ir suskystintąsias gamtines dujas mokslininkai ilgokai maišė tik ant popieriaus lapo – rašydami formules, skaičiuodami, domėdamiesi užsienio patirtimi.

Sužinoję, kad vandenilio ir SGD maišymo eksperimentų pasaulyje mažai ir jie padriki, lietuviai nusprendė žinių siekti savarankiškai.

„Mūsų tikslas – sukurti naują degalų rūšį. Jeigu pavyks – sukurti ir infrastruktūrą, kad tai nebūtų tik mokslinis darbas, o patogūs, saugūs ir lengvi vartoti degalai. Kaip benzinas ar dyzelinas”, – kalbėjo V.Korsakas.

Vandenilis laikomas perspektyviais ateities degalais, nes jis visiškai neteršia aplinkos: jo degimo produktas yra vandens garai. Be to, tai labiausiai paplitęs cheminis elementas visatoje, tad jo tikrai nepritrūktų.

Tačiau tokių degalų šalininkai susiduria su viena rimta bėda – Žemėje vandenilis laisva forma neegzistuoja, jį reikia išskirti iš įvairių cheminių junginių, o tam reikia daug energijos.

Kol nėra efektyvių technologijų, vandenilis – pernelyg brangus malonumas.

Dėl to dalis mokslininkų ir praktikų gamtinių dujų ir vandenilio mišinį laiko tam tikra „trūkstama grandimi” – ne tokiais brangiais, tačiau efektyvesniais ir mažiau taršos skleidžiančiais ateities degalais.

Ekologiška, bet ar ekonomiška?

„Rezultatai rodo, kad įmaišius vandenilio į suslėgtas gamtines dujas gaunamas teigiamas ekologinis efektas”, – lenteles rodė V.Korsakas.

Tačiau, paklaustas apie tokių degalų efektyvumą, pašnekovas neturi tiesaus atsakymo.

„Yra prielaidos, kad tokie degalai gali būti efektyvesni, bet kai kurie praktiniai bandymai rodo, kad tai ne visada pasiteisina.

Galbūt vienokiems varikliams tai duos teigiamą, o kitokiems – neigiamą rezultatą.

Mūsų tikslas – išbandyti šiuos degalus su kuo daugiau variklių ir jiems parinkti optimalų mišinį”, – aiškino V.Korsakas.

Lietuviai jau išbandė mišinį, kuriame vandenilio buvo iki 5 procentų. Specialioje stotelėje papildžius baką ką tik sumaišytų degalų, lengvasis automobilis „VW Caddy” užvežamas ant galios stendų – tokių pat, kokius galima pamatyti techninės apžiūros centruose.

Ten matuojama automobilio variklio galia, apsukų skaičius, išmetamųjų dujų sudėtis. Ar įprasti tikrintojai pastebėtų, kad automobiliui kas nors ne taip?

„Jei tikrintų išmetamąsias dujas, pastebėtų neįprastai didelį drėgmės kiekį”, – šyptelėjo tokį klausimą išgirdę įmonės darbuotojai. Ir tuoj pat patikino, kad 5 proc. vandenilio mišinio dar toli gražu negalima vadinti naujais degalais: juk ir dyzeline gali būti iki 7 proc. priemaišų, bet nuo to jo pavadinimas nesikeičia.

Mokslininkai ateityje tikisi peržengti ir 30 proc. vandenilio ribą. Tai jau leistų paskelbti, kad lietuviai savarankiškai pagamino naują degalų rūšį. O kas juos naudos?

„Lietuvoje SGD daugiausia naudojama autobusuose, bet Italijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje jau pastebimas susidomėjimas ir lengvųjų automobilių rinkoje.

Dujos ar dujų mišiniai gerokai skiriasi nuo skysto pavidalo degalų. Jei nauja rūšis pasiteisins, reikės naujos infrastruktūros”, – sakė V.Korsakas.

Reikia nustatyti santykį

Pasižiūrėti, kaip ta ateitis atrodys, galima jau šiandien: šalia „SG Dujų” pastato stovi metalinis konteineris, kurio sekcijose telpa įvairūs kompresoriai, kompiuteriai, vandenilio elektrolizės aparatas, saugykla ir bako papildymo įrenginys.

„Ši įranga – tik laipteliu aukščiau už buitinę”, – į iš Italijos atkeliavusį metalinį griozdą ranka mostelėjo įmonės technikos direktorius Darius Juozapavičius.

Pasak jo, kol kas suskystintosioms dujoms naudoti reikia didelių lėšų ir sudėtingų technologijų. Bet ateityje tai gali pasikeisti. Vesdamas mane nuo vieno konteinerio galo prie kito, D.Juozapavičius nupasakojo visą naujų degalų kelią.

Iš pradžių brangiu elektrolizės būdu išgaunamas vandenilis.

Tada jis teka į kompresorius, kuriuose vandenilis suskystinamas ir arba iškart maišomas su suskystintosiomis gamtinėmis dujomis ir pilamas į automobilio baką, arba laikomas specialiose talpyklose.

Atradus geriausią vandenilio ir suskystintųjų dujų santykį būtų galima statyti paprastesnius tokių degalų modulius nei dabartinis Pabradėje.

„Planuojame per porą metų pagaminti pirmą bandomąjį modulį. Viską lems dabar atliekami moksliniai tyrimai.

Žinoma, pirmieji moduliai bus specifiniai ir pritaikyti mūsų ištirtiems automobiliams”, – ateities planus brėžė V.Korsakas.

Sekite verslo naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.