„Mes turime kontekstą dėl Baltarusijos vyriausybės. Iš esmės
jie turi nuspręsti, ką daryti. Europos Sąjungai svarbiausia
žiūrėti savo interesų. Tai atvira diskusija“, - BNS pirmadienį
Vilniuje sakė G.Oettingeris.
„Man, kaip Europos komisarui, aktualu ir svarbu turėti geriausią
kontekstą, kuris susijęs su valstybėmis narėmis, tai reiškia,
daugiausia Lenkija, Estija, Lietuva ir Latvija“, - pridūrė EK narys.
Jis tiesiogiai neatsakė, ar Baltarusijoje statoma branduolinė
jėgainė gali gauti priėjimą prie ES rinkos: “Tai atviras
klausimas. Sprendimas priklauso nuo jų, taip pat tai yra mūsų
sprendimas išanalizuoti, koks yra Europos Sąjungos interesas“.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija spalio pabaigoje paragino
Baltarusiją nestatyti Astravo atominės elektros (AE), kol pagal Espo
konvenciją nėra baigtas poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesas.
Pasak Lietuvos, AE statybos būtų akivaizdus konvencijos pažeidimas.
Rugpjūčio pabaigoje Baltarusija surengė konsultacijas dėl
atominės elektrinės. Šalis teigia, kad veikia pagal Espo
konvenciją, o ignoruodama Baltarusijos pasiūlymus Lietuvos pusė
pažeidžia geros kaimynystės dvasią. Tuo tarpu Lietuva teigia, jog
kol nepateikti pilni atsakymai, jokios konsultacijos negali vykti.
Lietuvos pareigūnai teigia negaunantys atsakymų iš Minsko,
kodėl atominei elektrinei pasirinkta Astravo aikštelė, esanti vos
50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Taip pat neatsakyta,
kodėl Baltarusija neatlieka seisminių tyrimų, nors XIX amžiaus
pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje toje vietoje buvo užfiksuoti
stiprūs žemės drebėjimai.
Lietuva taip pat teigia laukianti atsakymų, kaip bus vykdomi
reaktoriaus aušinimo darbai. Elektrinę numatoma aušinti Neries
vandeniu, nors pati elektrinės aikštelė yra aukščiau upės ir
nutolusi 10 kilometrų - tai didina tikimybę, kad aušinimo sistema
gali sutrikti.
Pirmąjį Baltarusijos AE reaktorių planuojama paleisti
2018-aisiais, antrąjį - 2020 metais.