Analogiškas referendumas rugsėjį vyko ir antrajame Vokietijos mieste Hamburge. Rezultatai tąkart miestiečių nenustebino – dauguma hamburgiečių buvo už tai, kad tinklai priklausytų miestui, tai yra žmonėms.
Kas taip supykdė vokiečius? Gal aukštos elektros kainos, kurios nepaliauja didėti dėl subsidijų žaliajai energijai? Tai irgi viena diskusijų temų, tačiau valstybinė Švedijos energetikos kompanija „Vattenfall” vokiečių nemalonę užsitraukė ne dėl kainų.
Šis tarptautinis energetikos gigantas 80 proc. elektros energijos Vokietijoje gamina aplinką teršiančiose anglimis kūrenamose elektrinėse. Švedai valdo ir anglių kasyklą Rytų Vokietijoje, Lužicos regione. Jai priklauso ir elektros perdavimo linijos Berlyne bei Hamburge.
Gaminti elektrą deginant anglis yra pigu, palyginti su saulės ar vėjo energetika. Atominių elektrinių dienos irgi suskaičiuotos. Anglys, nors ir teršiančios aplinką, išlieka pigios elektros šaltiniu. Todėl anglių kasyklų nuomotojai stengiasi jas plėsti, stato naujas elektrines, atidaro naujas kasyklas.
„Vattenfall” – viena tokių, bet švedų plėtra rytinėje Vokietijos pusėje supykdė dalį šalies gyventojų. Beje, Vokietija švedų energetikos koncernui – didžiausia rinka užsienyje.
Anglių kasyklos plečiasi, ir tai veikia daugybę kaimų. Kai kurie apskritai nušluojami nuo žemės paviršiaus, pavyzdžiui, taip atsitiko su Proschimo kaimu netoli Vokietijos ir Lenkijos pasienio. Tiesa, namai dar stovi, tačiau jų ateitis beveik nulemta. Mat „Vattenfall” nusprendė atidaryti regione penkias naujas anglių kasyklas. O kaimas kaip tik yra ten, kur jos planuojamos.
„Bažnyčia pergyveno du pasaulinius karus. Dabar ji gali būti nugriauta taikos metu dėl naujų kasyklų”, – nerimavo jau beveik pusę amžiaus kaime gyvenantis Johannesas Kappelesas.
Žalieji iš visos Vokietijos čia ne kartą protestavo, bet to neužteko. Vokiečiai mano, kad jei elektros tinklai bus išpirkti, švedų energetikos gigantas nebegalės elgtis taip, kaip jam atrodo geriau.
Ką pakeis referendumas Berlyne? Užtenka 2,5 milijono gyventojų pasakymo taip, ir „Vattenfall” plėtra rytinėje šalies pusėje bus sustabdyta, sako referendumo organizatoriai. Mat švedų kompanijos sutartis su Berlynu baigiasi kitais metais, ir jie siekia pratęsti ją dar 20 metų.
Tačiau iš kur gauti pinigų išpirkti? Specialistai apskaičiavo, kad tinklų išpirkimas Berlynui kainuotų apie vieną milijardą eurų. Skolose skendinčiai sostinei tai būtų nepakeliama, perspėja Berlyno finansų specialistai. Hamburgo tinklai dar brangesni, vertinami 2 milijardais eurų.
Referendumo organizatorius piliečių sambūris „Energietisch” mano, kad išgelbėtų bankų paskolos.
„Miestas grąžinti paskolą galėtų kasmet išskaičiuodamas dalį lėšų iš pelno”, – mano „Energietisch” atstovas spaudai Stefanas Stachsneris. Pernai „Vattenfall” iš Berlyno elektros tinklų uždirbo 150 milijonų eurų.
