Jos metu bus siekiama toliau plėtoti dialogą tarp tarp didžiųjų pramonininkų, investuotojų, energetikos žinovų bei technologijų valdytojų ir politikos atstovų.
Konferenciją sudarys dvi sesijos: „Europos energetikos politika ir jos įtaka Baltijos šalims“ ir „Energijos tiekimas Baltijos šalyse ir Baltijos jūros regione“.
Pranešėjai
Renginį atidarys ir pranešimą tema „Europos energetikos politika ir jos įtaka Baltijos šalims“ pristatys Vokietijos energetikos agentūros direktorius, vienas svarbiausių asmenų dalyvaujančių energijos ir jos tinklų politikos formavime, Andreas Jungas.
Lietuvos garbės konsulas, Europos Sąjungos (ES) jūrų reikalų ambasadorius, „Baltic Sea Forum“ valdybos pirmininkas, buvęs Bundestago narys, buvęs Vokietijos susisiekimo ministras, Kurtas Bodewigas skaitys pranešimą tema „Atsinaujinančių energetinių išteklių panaudojimas tai – Baltijos jūros regiono ateitis“.
Energetikos ministro patarėjas Žygimantas Vaičiūnas pristatys kaip „Naikinant energijos salas Europos Sąjungoje įgyvendinamas Baltijos energijos rinkos jungčių planas (BEMIP)“.
Pierre'as Dechampsas, Europos Komisijos prezidento J.M.Barroso patarėjas energetikos, klimato kaitos ir aplinkos klausimais iš Europos politikos patarėjų biuro pristatys ES energijos ir klimato politikos apžvalgą Baltijos šalių požiūriu.
Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys apžvelgs nacionalinės energetikos politikos kryptis ir prioritetus.
Pirmąją konferencijos sesiją užbaigs Pasaulio Energetikos Tarybos Lietuvos komiteto atstovas Gintaras Adžgauskas, pristatydamas Lietuvos energetikos klausimų žemėlapį pasauliniame kontekste.
Antrojoje konferencijos sesijoje apie energijos tiekimo užtikrinimą per gerai funkcionuojančias energijos rinkas kalbės Taavi Veskimagi, Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Elering“ valdybos pirmininkas.
Politinius ar ekonominius kriterijus energetikos strategijoje apžvelgs Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas energetikos politikos klausimais Vidmantas Jankauskas.
Į klausimą, ką reiškia Lietuvai pasaulinės energetikos tendencijos, atsakys Gintaras Gavėnas, ISM Executive School vadovų magistratūros modulio „Energetikos ekonomika“ vadovas.
Gamtinių dujų rinkos integracijos pagrindinius projektus, pristatys Saulius Bilys, „Amber Grid“ generalinis direktorius.
Joachimas Martinas Hockertzas „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas ir komercijos direktorius apžvelgs Baltijos dujų rinką.
Biomasės energetiką Lietuvoje, esamą situaciją ir uždavinius 2014-2020 metams pristatys Remigijus Lapinskas, biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas.
Pranešimą apie dujų biržos vystymąsi: Suomijoje, Lietuvoje, Estijoje, Baltijos regione parengė Haroldas Nausėda, „Get Baltic“ generalinis direktorius.
Alstomas Poweras „Sweden AB“ prezidentas ir Baltijos šalių Šiaurės šalių regiono pardavimų vadovas Nilsas Lanneforsas pristatys pranešimą apie švarios ir konkurencingos energijos gamybos technologinės galimybės.
Renginį pranešimu „Darnioji energetikos naujadara: Lietuvos patirtis“ užbaigs Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas, naujadaros bendrovės „Eksponentė“ direktorius Stasys Paulauskas.
Viziją siekia paversti realybe
Konferenciją organizuoja „Rodl & Partner“ su „Baltic Sea Forumu“ ir partneriais – Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK) Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje.
Jie pirmadienį taip pat surengė uždarą neformalų susitikimą su Vokietijos energetikos agentūros atsinaujinančiosios energijos ir pažangiųjų energetikos sistemų srityje vadovu Andreasu Jungu bei „Baltic Sea Forum“ valdybos pirmininku, Lietuvos garbės konsulu, Europos Sąjungos Jūrų reikalų ambasadoriumi, buvusiu Bundestagoo nariu ir buvusiu Vokietijos susisiekimo ministru Kurtu Bodewigu.
Šio susitikimo tikslas buvo sudaryti sąlygas atviram ir interaktyviam sprendimų priėmime dalyvaujančių viešojo ir verslo atstovų nuomonių apie pagrindinius reguliavimo pokyčius, susijusius su energijos tiekimu ateityje Europos Sąjungoje, ypač Baltijos šalyse, pasikeitimui.
Taip pat siekiama inicijuoti diskusiją dėl susijusių esminių teisinių, mokestinių bei ekonominių klausimų.
„Matomas besiformuojantis visuotinis, valstybių sienas ir politinį pasidalijimą peržengiantis sutarimas, kad Baltijos jūros regiono klestėjimui turi būti pasiekta mažesnė priklausomybė nuo dujų eksporto ir didesnis dėmesys skiriamas paskirstymo infrastruktūrai bei alternatyviems energijos šaltiniams.
Vis dėlto, besikertantys nacionaliniai interesai ir skirtingi tiekimo bei vartojimo modeliai lemia, kad integruota koncepcija ir koordinuoti veiksmai išlieka tik vizija tarp Oslo, Hamburgo, Talino, Vilniaus ir Gdansko“, – teigė Jens-Christianas Pastille, „Rodl & Partner“ vykdantysis partneris Šiaurės ir Baltijos šalims.
Jens-Christianas Pastille, taip pat pažymi, kad negali būti jokių abejonių – energija yra Baltijos jūros regiono ateitį lemiantis veiksnys ir dabar yra puikus metas investuotojams bei technologijų tiekėjams padaryti savo buvimą pastebimą.
