Energetikos ministro patarėja Daiva Rimašauskaitė pranešė, kad nuo arbitražinių bylų prieš „Gazprom“ pradžios 2011 metais ministerija teisinio atstovavimo ir konsultavimo paslaugoms jau išleido 10,944 mln. litų, o dar 3,75 mln. litų išleista administracinėms išlaidoms.
2010 metų spalį Vyriausybė įpareigojo Energetikos ministeriją atstovauti jai teisiniuose ginčuose su „Gazprom“. Šiuo metu bylinėjamasis vyksta Stokholmo prekybos rūmų arbitraže ir Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos arbitraže, teigia Energetikos ministerija.
8 mln. litų - tiek lėšų Energetikos ministerija prašo skirti kitų metų valstybės biudžete tolimesniam bylinėjimuisi su „Gazprom“.
Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nusiteikęs tam pritarti ir siūlyti Vyriausybei papildomai skirti 8 mln. litų teisinių paslaugų, susijusių su arbitražo bylomis prieš „Gazprom“ išlaidoms dengti.
„Ten, kur yra valstybinės svarbos projektai, kur reikalauja lėšų tam, kad pasiekti gerų ekonominių rezultatų ateityje, būtina skirti ir nekvestionuojame tokių dalykų - tai visos valstybės reikalai“, - trečiadienį sakė BFK vadovas Bronius Bradauskas.
Komitetas dėl to balsuos trečiadienį. Prašymui jau yra pritaręs Seimo Ekonomikos komitetas.
2012 metų spalį Lietuva inicijavo 5 mlrd. litų vertės ieškinį prieš „Gazprom“. Neoficialiomis BNS žiniomis, šiuo metu procesas yra įpusėjęs - šalys iki lapkričio vidurio turi pateikti galutinius įrodymus ir argumentus, Lietuva, be kita ko, pateiks patikslintus ieškinio sumos skaičiavimus - ji, neoficialiomis žiniomis, siekia beveik 5 mlrd. litų.
Teismo posėdis turėtų įvykti 2015 metų sausį, iš karto po to arbitrai rašys sprendimą.
Lietuvai ginčuose su „Gazprom“ Stokholmo ir Jungtinių Tautų arbitražuose atstovauja viena didžiausių pasaulyje advokatų kontorų - JAV „Shearman&Sterling“. Energetikos ministerija su „Shearman&Sterling“ pernai rudenį pasirašė dvi trejų metų trukmės sutartis, kurių bendra vertė - 2,8 mln. litų.
Lietuvai ginčuose su „Gazprom“ dar atstovauja advokatų kontoros „Lawin“ ir „Tark Grunte Sutkienė“.
Lietuva siekia įrodyti, jog šalis už neteisingą kainą tiektas rusiškas dujas per 8 metus permokėjo iki 5 mlrd. litų - siekiama, kad arbitražas nustatytų nuostolių, susidariusių dėl dujų kainos formulės keitimo, atlyginimą vartotojams.
Pagal viešas privatizavimo sąlygas ir 2004 metų „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo sutartį, „Gazprom“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas Lietuvai teisingomis kainomis ir pagal dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje, pasirašytoje tarp „Lietuvos dujų ir „Gazprom“.
Tačiau nuo 2004 metų iki 2012 metų „Gazprom“ tiekiamų dujų kaina smarkiai padidėjo dėl kainos formulės pakeitimų, kurie buvo padaryti, pažeidžiant privatizavimo sutartį. Tuometinės Energetikos ministerijos teigimu, dujų kainų formulių pakeitimus tvirtino ir „Lietuvos dujos“ valdybos nariai, kuriuos paskyrė „Gazprom“ ir kurie, balsuodami dėl sutarties pakeitimų, galbūt veikė ne „Lietuvos dujų“, o „Gazprom“ naudai.
Dabartinis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius yra sakęs, kad Vyriausybė neketina atsisakyti ieškinio arbitraže. „Gazprom“ spaudė Lietuvą jo atsisakyti.
„Gazprom“ pernai savo ruožtu kreipėsi į UNCITRAL arbitražą, veikiantį prie Jungtinių Tautų organizacijos, siekdamas apginti koncerno investicijas dėl Lietuvos Vyriausybės vykdomos gamtinių dujų sektoriaus pertvarkos.
