Perspėja dėl kainos
Šilumos tiekėjai pagrasino, kad jei jiems bus sumažintos kvotos, kaip ir planuojama, šilumos kainas gyventojams teks didinti.
Šilumininkai žiemą, kaip šalutinį produktą, gamina ir elektrą. Šią valstybė superka pagal iš anksto numatytas kvotas. Per šiuos metus tai sudaro 168 milijonus litų, kuriuos suneša visi elektros vartotojai.
Tačiau kvotos bus mažinamos, nusprendė Energetikos ministerija. Jau aiškėja ir kiek. Dėl to sunerimo energetikai, kurie perspėja, kad dėl to gali brangti šiluma gyventojams.
Mat teoriškai iki šiol energetikai už pinigus, gautus pardavus elektrą, galėdavo padengti dalį šilumos kainos.
Bijo, kad strigs gamyba
Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) vadovas Evaldas Paulavičius skundžiasi, kad sumažinus kvotas teks išjungti dalį įrenginių.
“Kiltų problemų su verslo klientais, kuriems tiekiame garą, o jiems strigtų gamyba. Natūralu, kad KTE patirtų nuostolių, kurie tikrai turėtų įtakos šilumos kainai”, – apokalipsinį scenarijų prognozuoja E.Paulavičius.
Jis pridūrė, kad šilumos kaina kauniečiams šįmet sumažinta 15 procentų. Tačiau pamiršo pasakyti, kad ji smunka beveik visoje šalyje, nes pinga dujos.
„Dalį nuostolio būsime priversti „amortizuoti“ didindami šilumos kainą. Kitą dalį būsime priversti padengti papildomai skolindamiesi“, – tvirtina ir “Panevėžio energijos“ generalinis direktorius Petras Diksa.
Šiais metais valstybė iš šiluminių elektrinių nupirks elektros už 168 milijonus litų.
Remiantis valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, per šešerius metus nuo 2007-ųjų, VIAP kaina išaugo apytiksliai tris kartus – nuo 3,95 ct/kWh iki 10,490 ct/ kWh 2013 metais.
Elektrėnai nori daugiau
Dar 571,4 mln. litų VIAP šįmet numatyta Lietuvos elektrinei Elektrėnuose. Kitais metais šią dalį ketinama dar didinti. Tuo piktinasi šilumininkai, kurie siekia „atsikąsti“ dalį iš Elektrėnams skirtos kvotos.
Tačiau didžiausios Lietuvos elektrinės vadovai įsitikinę, kad Elektrėnuose reikia didinti, o ne mažinti energijos gamybą.
„Didesnės kitų metų elektros gamybos Elektrėnuose apimtys galėtų ne tik užtikrinti energetinį šalies saugumą, bet ir stabilizuoti kainas elektros energijos rinkoje“, - skelbiama „Lietuvos energijos“ pranešime.
Todėl jie siūlo gaminti daugiau elektros energijos šiltuoju periodu. „Tokiu atveju elektra būtų gaminama tuo laikotarpiu, kai elektros energijos kainos rinkoje dažniausiai būna itin nepastovios ir aukštos, o priklausomybė nuo importuojamos elektros energijos – didžiausia“, - skelbiama pranešime.
Šilumininkai mano, jog, Elektrėnams leidus gaminti daugiau elektros, didės energijos kaina, nes reikės daugiau importuoti gamtinių dujų, už kurias mokės vartotojai.
Anot Lietuvos energijos konsultantų asociacijos direktoriaus Martyno Nagevičiaus, padidinus "Lietuvos energijos" IX bloko Elektrėnuose krūvį, išlaidos gyventojams padidėtų 65 mln. litų.
Jo teigimu, paradoksalu, bet labiausiai apsimoka naudoti neefektyvius senuosius "Lietuvos energijos" blokus, kuriems reikia net 381 kubinio metro gamtinių dujų, kad būtų pagaminta 1 megavatvalandė elektros.
"Prie dabartinių dujų kainų šis gigantas turėtų atlikti "rezervinio ginklo" rolę. Tai yra, stovėti nedirbdamas, o naudojamas tik labai išskirtiniais atvejais“, - sakė jis.
Trūksta skaidrumo
Lietuvos šilumos energetikos mokslininkai kasmet iš šalies stebi vykstančią kovą dėl VIAP milijonų ir stebisi, kaip kiekviena pusė stengiasi tempti paklodę į savo pusę. O valstybė nedaro jokių ilgalaikių skaičiavimų.
„Energetikos ministerija kartu su mokslininkais turėtų paskaičiuoti, kiek reikės to VIAP penkerius metus į priekį. Tačiau nedaromi jokie tyrimai, nes bijoma, kad kas nors pastebės kokias nors politines simpatijas“, - lrytas.lt sakė Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Juozas Gudzinskas.
Pasak jo, trūksta skaidrumo apskaičiuojant VIAP, nėra pasitikėjimo. O ir patys šilumininkai nelinkę atvirai išdėstyti, kaip gautais milijonais jie sumažino šilumos kainą.
„Kvotas elektros gamybai reikia skirstyti kitaip, apskaičiavus, kiek kainuoja pagaminti elektrą. Ir numatyti planus bent penkeriems metams į priekį. Kad visi žinotų, kiek ir kada gaus kvotas“, - sakė J.Gudzinskas.
Jis sutinka, kad daugiau kvotų turi būti skiriama naujai pastatytoms elektrinėms, už kurias reikia mokėti bankams paskolas.