Gruodžio pradžioje pilnu pajėgumu (650 MW) pradėta eksploatuoti antroji elektros jungtis tarp Estijos ir Suomijos „Estlink 2“, beveik tris kartus padidino elektros importo į Baltijos šalis galimybes. Mažėjusios elektros kainos Suomijos prekybos zonoje darė įtaką kainoms Lietuvoje. Pasibaigus svarbių perdavimo linijų remontams BRELL žiede nebuvo fizinių apribojimų elektros importui iš Rusijos ir Baltarusijos, nors šios galimybės ir nebuvo išnaudojamos. Dėl praktiškai neribojamų tarptautinių jungčių mažėjo ar dažnai visai nyko kainų skirtumai tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos.
Apibendrinant „Estlink 2“ įtaką Baltijos šalims ir Lietuvai galima teigti, kad Suomija, kurioje per metus elektros suvartojama beveik 4 kartus daugiau nei visose trijose Baltijos šalyse kartu sudėjus, bus labai svarbus veiksnys lemiantis elektros kainas mūsų regione. Tai reiškia, kad kainos Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekybos zonose „seks“ tuos kainų pakilimus ir nukritimus, kuriuos matysime Suomijoje. Šiuos svyravimus labiausiai lems orai. Be to, ankstesniais metais elektros kainos biržoje Lietuvoje nepasižymėjo sezoniškumu, kuris būdingas Skandinavijos elektros rinkoms.
Apie pusę elektros pasiūlos šiaurinėse Europos valstybėse sudaro hidroelektrinių gaminama elektra, kuri priklauso nuo lietaus ar sniego kiekio. Šiaurės šalyse būsto ir patalpų šildymui taip pat naudojama elektra, todėl didelę įtaką jos paklausai ir kainoms daro kritulių ir oro temperatūros svyravimai. Naujos jungtys su Skandinavija – tiek „Estlink 2“, tiek statomas „NordBalt“ - reiškia, kad elektros kainos pokyčius Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje ateityje vis labiau lems orai Baltijos ir Šiaurės šalyse, atominės elektrinės Švedijoje ir Suomijoje, elektros perdavimo linijų remontai ne tik Estijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje, bet ir tarp Švedijos ir Suomijos.
Tikėtina, kad elektros kainos Estijoje ir Suomijoje didžiąją dalį laiko bus vienodos, tačiau kainoms Latvijoje ir Lietuvoje visiškai susilyginti su Suomijos ir Estijos kainomis neleis nepakankamos jungčių tarp Estijos ir Latvijos perdavimo galios. 2015 m. pabaigoje pradėjus eksploatuoti „NordBalt“ jungtį tarp Švedijos ir Lietuvos, elektros kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijos vienodės ir didesnę laiko dalį bus artimos ar sutaps su Suomijos ir Švedijos kainomis.
Aukštesnė nei vidutinė metinė kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje formavosi birželio–spalio mėnesiais. Įprasta, jog vasarą ir rudenį Lietuvoje ir kaimyninėse elektros energetikos sistemose vykdomi elektrinių, elektros linijų ir kitų įrenginių remontai. Rugsėjo–spalio mėnesiais pradėjo vėsti orai, tačiau šilumą ir elektrą gaminančios elektrinės dar nebuvo įjungtos, be to nedirbo vienas Karaliaučiaus elektrinės blokas. Tuo metu elektros poreikis Lietuvoje, kaip ir visoje Šiaurės Europoje, augo, o galimybės importuoti elektros energiją buvo ženkliai ribotos iki pat lapkričio pradžios.
Žemiausios kainos „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vyravo vasario, gegužės ir gruodžio mėnesiais. Vasarį ir gegužę vidutinės mėnesio elektros kainos nesiekė 15 ct/kWh, tačiau žemiausių kainų rekordas buvo užfiksuotas gruodį, kai vidutinė mėnesio kaina buvo 12,9 ct/kWh. Kaip ir gruodžio mėnesį, 2013 m. vasarį elektros kainas Lietuvos biržoje žemyn kreipė žemos elektros kainos Skandinavijoje, kur kaip ir Lietuvoje, dėl gan nešalto oro formavosi sąlyginai nedidėlė elektros paklausa. Vasario vidutinę mėnesio kainą biržoje taip pat mažino dėl stiprių vėjo gūsių didėjusi vėjo jėgainių generacija, kuria biržoje pradėta prekiauti 2013 m. pradžioje.
Gegužės mėnesį elektros paklausą ir kainas smukdė atšilę orai ir dėl atlydžio augusi hidroelektrinių Lietuvoje, Latvijoje ir Skandinavijoje gaminamos elektros pasiūla.
2013 m. gruodžio kaina elektros biržoje, palyginus su 2012 m. gruodžiu, sumažėjo 16 proc. Elektros pigimo 2013 m. metų gruodį priežastis buvo nežiemiški, skirtingai nei 2012 m., metų pabaigos orai, sąlygoję mažesnes elektros energijos kainas kaimyninėse rinkose, ir dėl to 2013 m. gruodį Lietuvą pasiekusi pigesnė importuojama elektros energija.
2013 metais elektros biržoje Lietuvoje įsigyta 7983 GWh elektros energijos, tai sudaro apie 73 proc. šalyje suvartotos elektros energijos. .
2012 m. pabaigoje biržoje prekiavo 24 nepriklausomi elektros tiekėjai, 2013 metais jų liko 22. 2013 metais elektros įsigijimai biržoje, palyginus su 2012 m., augo 7 proc.
Dėl rinkos dydžio ir suvartojamos elektros kiekio Suomijos elektros rinka išlieka lemiančiu veiksniu formuojančiu kainas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o ankstesnių metų kainų stebėjimai rodo, kad tokia įtaka dažniau gali būti teigiama.
Suomijoje per metus elektros suvartojama beveik 4 kartus daugiau nei visose trijose Baltijos šalyse kartu sudėjus. Elektros suvartojimo masteliais Lietuva yra labai nedidelė vartotoja, ir dar mažesnė gamintoja. Antrosios „Estlink“ jungties eksploatacija pilnu pajėgumo beveik trigubai padidino suomiškose elektrinėse gaminamos elektros importo galimybes į Baltijos regioną, tai ypatingai svarbu Lietuvai, importuojančiai apie du trečdalius suvartojamos elektros energijos.
„Rekordiškai žemos elektros kainos rinkoje gruodžio mėnesį pirmiausiai buvo nulemtos šiltos žiemos, bet tokie orai vyravo visose šiaurinės Europos teritorijose. Elektra pigo Suomijoje, ir ta pati kainų kritimo banga atslinko iki Lietuvos. Šią savaitę oras atvėso, ir matome kaip visų šiaurinių kaimynių elektros rinkose kaina šiek tiek pakilo. Tokius tolygius kainų svyravimus greičiausiai matysime ir toliau“, - sako Robertas Staniulis, elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas.
Galime numatyti ir stiprėsiančią priklausomybę nuo metų laiko. Ankstesniais metais elektros kainos biržoje Lietuvoje nepasižymėjo sezoniškumu, kuris būdingas Skandinavijos elektros rinkoms, tačiau ateityje ši įtaka bus ryškesnė.
Apie pusę elektros pasiūlos šiaurinėse Europos valstybėse sudaro hidroelektrinių gaminama elektra, kuri priklauso nuo lietaus ar sniego kiekio. Be to, Šiaurės šalyse elektra plačiai naudojama šildymui, todėl didelę įtaką jos paklausai ir kainoms daro ir oro temperatūros svyravimai. Naujos jungtys su Skandinavija – tiek „Estlink 2“, tiek statomas „NordBalt“ - reiškia, kad elektros kainos pokyčius Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje ateityje vis labiau lems orai Baltijos ir Šiaurės šalyse, atominės elektrinės Švedijoje ir Suomijoje, elektros perdavimo linijų remontai ne tik Estijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje, bet ir tarp Švedijos ir Suomijos.
