„Mes pasiūlėme porą variantų. Vienas variantas pagal
laiptelius turi eiti nuo išgaunamo kiekio (...) - laipteliai būtų
5, 10, 15 proc. ir antra alternatyva, kalbant apie tradicinius
(angliavandenilius - BNS) - 10, 15, 20 proc. Šiuo atveju mokesčiai
didėtų ne taip drastiškai, kaip buvo siūloma, bet įplaukos į
biudžetą didėtų“, - ketvirtadienį po Vyriausybės strateginio
komiteto žurnalistams sakė Valentinas Mazuronis.
„Taip pat pasiūlėm ir netradiciniams angliavandeniliams
(skalūnų naftai ir dujoms - BNS) - pagal išgaunamą kiekį (...),
taip pat 10, 15, 20 proc., priklausomai nuo išgaunamo kiekio“, -
pridūrė ministras.
Ministras teigė, kad Vyriausybės strateginis komitetas pritarė
kitokiam mokesčių skaičiavimui, kai būtų apmokestinami ne atskiri
gręžiniai, o bendras įmonės išgaunamų iškasenų kiekis.
„Šiandien mokesčiai, priklausomai nuo išgaunamo kiekio, yra nuo
2 iki 20 proc., skaičiuojama pagal gręžinius. Strateginis komitetas
pritarė, kad būtų skaičiuojama nuo įmonės, tai yra kiekis nuo
visų gręžinių, kuris apmokestinamas“, - sakė V.Mazuronis.
Pasak jo, dabar vidutiniškai sumokama apie 10 proc. nuo išgautų
išteklių.
Anot ministro, posėdyjė sutarta susitikti su strateginiais
investuotojais bei įmonėmis, kurios išgauna naftą, ir dar kartą
apsvarstyti pasiūlymus: „Ties galutiniu variantu apsistosim, kai
suformuluosim įstatymo pataisas“.
Jis teigė, kad nauja mokesčių sistema siekiama rasti
kompromisą tarp investuotojų ir valdžios.
„Mūsų noras yra iš tiesų padaryti, ir tas buvo strateginiame
komiteta pabrėžta, investuotojams palankią aplinką ir kad jie
tikrai ateitų. Iš kitos pusės, nafta ar dujos yra mūsų visų
nuosavybė ir mes, kaip piliečiai, turime iš jų irgi gauti
maksimalią naudą“, - tikino ministras.
Anot V.Mazuronio, įstatymo pataisos turėtų būti parengtos per
mėnesį, o pakeitus apmokestinimą, bus sprendžiama dėl naujo
skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso.
„Aš manau, kad tai mėnesių klausimas (iki konkurso - BNS), mes
paruošime mokesčių klausimą, (...) pakeitę (konkurso - BNS)
sąlygas zonduosim, kas ruošiasi dalyvauti, nes paskelbti
tarptautinį konkursą kainuoja pinigų“, - teigė V.Mazuronis.
Pernai į valstybės biudžetą surinkta 26,595 mln. litų naftos
ir dujų išteklių mokesčio - 21,8 proc. mažiau nei planuota.