Vietos ekspertai pripažįsta, jog tokia kritinė padėtis susidarė dėl to, kad buvo laiku nepasirūpinta senų šiluminių elektrinių atnaujinimu bei atominės elektrinės statyba. Stodama į ES Lenkija įsipareigojo iki 2016 metų senus ir gamtą labai teršiančius elektrinių blokus pakeisti naujais.
Jau kitąmet prasidės skubūs elektrinių remontai, dėl to gali kilti elektros energijos tiekimo sutrikimų. Įtakingiausias dienraštis „Gazeta Wyborcza“ apkaltino vyriausybę neturint aiškios elektros energijos vystymo strategijos.
Spėjama, kad vyriausybės delsimą galėjo sukelti per didelis optimizmas dėl skalūninių dujų išgavimo. JAV mokslininkams pranešus, kad Lenkijos gelmėse yra didžiuliai kiekiai skalūninių dujų, vyriausybė esą visas lėšas skyrė jų paieškoms ir užleido kitus energetinius projektus.
Mokslininkams pareiškus, kad skalūnų dujų yra dešimteriopai mažiau, nei manyta, o jų išgavimas gali būti nepelningas, premjeras D.Tuskas jau nebekalba apie Lenkijos tapsmą antrąja Norvegija.
Prieš keletą mėnesių premjeras netikėtai pareiškė, kad Lenkijos ekonomika, kaip ir anksčiau, remsis čia pat išgaunama akmens anglimi. Po šių žodžių ekonomistai ėmė spėlioti, kad vyriausybė atsisako planų statyti atominę elektrinę ir nebetiki skalūnų dujų perspektyva.
Spėliones sustiprino pranešimas, kad prieš tris savaites penkios valstybinės energetinės firmos nutraukė bendrą skalūnų dujų paiešką Kašubų regione.
Ginčai dėl atominės elektrinės supykdė D.Tuską su senu bičiuliu, didžiausios valstybinės energetinės firmos „PGE“ direktoriumi Krzystofu Kilianu. Pastarasis viešai ėmė kritikuoti vyriausybės siekį statyti atominę elektrinę, kuri esą yra per brangi ir nereikalinga.
Premjeras už tokią kritiką bičiulį atleido, tačiau taip ir nepaviešino senai žadėtos atominės elektrinės statymo programos.
