Buvo nagrinėjamos šešios alternatyvos, tačiau išsirinkta tik viena. Nustatyta, kad tikslingiausia statyti naują, biomase kūrenamą garo katilą, panaudojant esamą elektros generavimo infrastruktūrą. Projektas būtų įgyvendintas per 16 metų, o jo vertė - 720 mln. litų.
„Projektas būtų gyvybingas tik tuo atveju, jeigu gautume paramą iš ES struktūrinių fondų“, - sakė „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovas A.Keserauskas. ES parama turėtų sudaryti 60 proc. viso projekto kainos.
A.Zuokas pripažino, kad ES parama galėtų būti ir didesnė: „Yra galimybė siekti didesnės paramos. Atitinkamai tai turėtų dar pozityvesnį efektą šilumos ir elektros kainai. Likusią sumos dalį „Vilniaus šilumos tinklai“, kurie atsakingi už šio projekto įgyvendinimą, galės skolintis iš bankų.“
Tai reiškia, kad skolintis reikės maždaug 290 mln. litų. Mero teigimu, 60 proc. - minimali suma, į kurią pretenduojama. Pritarus Europos Komisijai, reali net 100 proc. Europos struktūrinių fondų parama.
Kainuos 18 centų
Jeigu būtų pereita prie biokuro naudojimo, šilumos kaina būtų 18,4 ct už kilovatvalandę. Tai būtų mažiausia kaina visoje Lietuvoje. Šiuo metu kilovatvalandė vilniečiams kainuoja 23,6 cento.
„Planas yra toks - 2016 m. pradėti naujo katilo statybas“, - sakė A.Zuokas. Pasenusi elektrinė, kurią šiuo metu iš Vilniaus šilumos tinklų nuomojasi Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma „Vilniaus energija“, į biokurą deginančią jėgainę turėtų būti rekonstruota iki maždaug 2018-ųjų.
Vilniaus miesto tarybai pritarus ir patvirtinus šią alternatyvą, bus ruošiami dokumentai ES paramai gauti. Anot „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovo A.Keserausko, koks bus įgyvendinimo būdas, paaiškės per mėnesį.
„Atsižvelgėme į tai, kad miestas turi termofikacinę elektrinę, ir galvojome, kaip tą turtą panaudoti. Susirašėme alternatyvas kurios galėtų būti naudojamos“, - apie pasirinkimą sakė A.Keserauskas.
Jo teigimu, įgyvendinus projektą, dalį elektros jėgainė suvartotų pati, o kita dalis, pateikta į bendrus tinklus, patenkintų apie 6-15 proc. Lietuvos poreikio.
„Panaudojus dalį pagamintos elektros savo poreikiams, gautųsi 150 megavatų. Tokiu galingumu dirbant mes užtikrintume bendrą 6 proc. poreikio elektrai, o jeigu kondensaciniu režimu, tai apie 15 procentų“, - spaudos konferencijoje teigė A.Keserauskas. Pasak jo, elektros kaina galėtų siekti daugiau nei 13 centų už kWh.
„Lietuvos energija“ atsiriboja Tačiau „Lietuvos energija“ paskelbė atsiribojanti nuo Vilniaus miesto mero A.Zuoko pateiktos informacijos apie planuojamas investicijas į Vilniaus 3 TEC. „Mero pateiktoje informacijoje minima darbo grupė, kuri neturi nieko bendro su Vilniaus šilumos tinklų ir „Lietuvos energijos“ pasirašytu ketinimo protokolu. Darbo grupėje „Lietuvos energijos“ atstovų nėra ir dalyvauti jie kviečiami nebuvo, - komentavo „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas. - Šiandien Vilniaus miesto savivaldybė visuomenei pateikė informaciją, kuriai mes nepritariame“.
