Lietuvos gyventojams per šį šildymo sezoną vos porą savaičių teko pajusti tikros žiemos gniaužtus. Dauguma žiemos mėnesių pasižymėjo teigiama temperatūra. Palyginti su pernykščiu sezonu, buvome itin lepinami gamtos. Tai atsispindėjo ir sąskaitose už šilumą.
Anot ekspertų, ateityje oficiali šildymo sezono pradžia ir pabaiga jau nebus tokia svarbi kaip dabar.
Šilčiau kiekvieną mėnesį
31 litas. Vidutiniškai tiek 60 kvadratinių metrų buto gyventojai per mėnesį sutaupė vien todėl, kad šį sezoną žiema gerokai šiltesnė nei praėjusi.
Šį sezoną šiek tiek pigo ir dujos. Apskaičiuota, kad dėl to 60 kvadratinių metrų buto gyventojui sąskaitos sumažėjo dar 24 litais kas mėnesį.
Tad šiltesnė žiema ir kiek pigesnės dujos tokios buto gyventojui leido sutaupyti 330 litų, palyginti su praėjusių metų šildymo sezonu.
Nė vienas mėnuo nebuvo vėsesnis už pernykštį. Pavyzdžiui, spalį vidutinė temperatūra buvo 7,9 šilumos, o užpernai tą patį mėnesį – 1,9 laipsnio.
Užpernai gruodį termometras dažniausiai rodė 5 laipsnius šalčio, o pernai gruodis buvo teigiamas.
Dar daugiau staigmenų žada kovas. 2012-ųjų kovą vidutinė temperatūra buvo 4,8 laipsnio šalčio. O šių metų kovą prognozuojama vidutinė 4 laipsnių šiluma.
„Be jokios abejonės, šią žiemą šildėmės gerokai mažiau nei pernai. Tad ir sąskaitos yra mažesnės“, – pripažino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas.
Sezonas baigsis įprastai?
Tiekėjai nežada anksčiau išjungti šildymo. Nors pastaruosius dešimt metų žiemos buvo įvairios, šildymo sezonas trukdavo panašiai – nuo spalio iki balandžio vidurio.
Tik 2009 metais jis baigtas savaite anksčiau. Šilumos tiekėjai svarstė, kad apie ankstyvą šildymo pabaigą dar anksti svajoti.
„Išankstinės prognozės rodo, jog kovo pabaigoje gali vėl gerokai atvėsti, naktimis bus neigiama temperatūra. Tad vargu ar sezonas baigsis gerokai anksčiau nei įprasta“, – svarstė V.Stasiūnas.
Pasak jo, gyventojai neskuba reikalauti kuo greičiau nustoti šildyti. Daugėja butų ir namų, individualiai reguliuojančių šilumą. Be to, ten, kur įrengti automatizuoti šilumos punktai, radiatoriai ir taip atvėsta įšilus orui.
Daugiau prašymų baigti šilumos sezoną būdavo krizės metais, kai ir sąskaitos buvo didžiausios.
Visi reguliuosis patys
Ateityje šildymo sezono pradžia ir pabaiga nebus tokia svarbi kaip dabar. Taip tvirtino energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas. Mat Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, iki 2016 metų pabaigos visuose butuose, į kuriuos šiluma tiekiama centralizuotai, turės būti įrengti individualūs apskaitos prietaisai.
„Tuomet žmonės patys galės spręsti, kada jiems šilta, o kada šalta.
Tad ir sutaupyti galės daugiau, jei žiemos bus tokios švelnios kaip ši“, – sakė R.Zabarauskas.
Tačiau jis pažymėjo, kad Lietuva neskuba vykdyti šios direktyvos. Daugumoje butų dar nėra individualių prietaisų, namai renovuojami irgi be jų.
Energetikos ekspertai taip pat daugiabučiuose siūlo įrengti nuosavus nedidelius katilus, kuriuos būtų galima įjungti šiltomis žiemos dienomis. O temperatūrai nukritus žemiau nulio, būtų galima šildytis centralizuotai tiekiama šiluma.
