„Sumažėjusią pasiūlą ir situaciją rinkoje galėtų keisti smarkus vėjas arba pavasario potvynis, tačiau vėjo neužsakysi, o potvynio prognozės šiemet nenumato didelio vandens kiekio. Alternatyva galėtų būti maksimalus perdavimo pajėgumų išnaudojimas importuojant elektrą iš rytų, kuris pastaraisiais mėnesiais yra išnaudojamas iki 20 procentų“, - sako“, – sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Robertas Staniulis.
Nuo gruodžio pradžios pradėjus antrosios „Estlink“ jungties tarp Suomijos ir Estijos eksploataciją ir smarkiai išaugus suomiškos ir estiškos elektros importo galimybėms matoma tendencija, kad iš šiaurinių kaimynių importuojama elektra dažniausiai mažina ir elektros kainas biržos Lietuvos prekybos zonoje.
„Jei importuojamos elektros pasiūla būtų nepakankama, tikriausiai savo elektrą pasiūlys vietiniai elektros generatoriai, tačiau turime suprasti, kad jų gaminama elektra dažniausiai yra brangesnė už importuojamą“, - sakė R.Staniulis.
Vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vasario 24 - kovo 2 dienomis buvo 13,7 cento už kilovatvalandę, - 13 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę.
Tarptautiniai Lietuvos–Latvijos ir Latvijos–Estijos elektros jungčių pralaidumai vasario 24 – kovo 2 dienomis vidutiniškai buvo išnaudojami 98 proc., Lietuvos-Latvijos – 60 proc., Lietuvos-Baltarusijos – 15 proc.
Per du pirmuosius šių metų mėnesius Lietuvoje buvo importuota 70 proc. suvartojamos elektros energijos. Tai atitinka ankstesnių laikotarpių tendencijas. Žiemos mėnesiais, kai dirba visos šiluminės elektrinės ir praktiškai nevyksta elektros perdavimo linijų remontai, tarptautinių elektros jungčių pralaidumų pakanka importuoti ir didesniam elektros kiekiui, o faktinis tų pralaidumų išnaudojimas dažniausiai priklauso nuo elektros gamybos savikainos ir pardavimo kainos.
