Ukrainos skalūnų dujų atsargos, siekiančios, kai kuriais vertinimais, 3,6 trln. kubinių metrų, – yra vienos didžiausių Europoje, ir Kijevas susitarė su JAV kompanijomis „Chevron“ ir „Royal Dutch Shell“ dėl šių atsargų gavybos. Bet analitikai tvirtina, kad politinis nestabilumas ir Rusijos karinių pajėgų buvimas Kryme koreguoja tokius planus.
„Skalūnų dujų gavyba Ukrainoje, optimistinėmis prognozėmis, turėjo būti pradėta 2017 m., tačiau dabar šiuos planus teks greičiausiai atidėti ir nustatyti realistiškesnius terminus, maždaug iki 2020 m., – sakė „IHS Global Insight“ analitikas Andrew Neffas. – Dabar visi darbai sustabdyti, bent jau tol, kol paaiškės situacija Kryme ir įvyks nauji prezidento rinkimai“.
Anot „Chevron“ atstovo, kompanija tik pradeda dirbti Ukrainoje ir įdėmiai stebi situaciją. Pernai „Chevron“ pasirašė su Ukraina susitarimą, pagal kurį numatyta pradėti eksploatuoti vakarinėje šalies dalyje esantį Olesko telkinį. Kompanija dar turi pasirašyti sutartį su valstybine kompanija „Andra Olesska“, kuriai priklausys 50 proc. projekto.
Kompanijai „Shell“ buvo suteikta išimtinė teisė eksploatuoti Juzovsko telkinį rytinėje Ukrainoje. Kompanijos atstovės teigimu, politinė krizė šalyje neturėjo įtakos „Shell“ darbams.
Tačiau Ukrainos naujoji valdžia greičiausiai norės peržiūrėti sutartis, sudarytas vadovaujant buvusiam šalies prezidentui Viktorui Janukovyčiui.
