„Nepaisant to, kad poveikio aplinkai vertinimo procesas su
Lietuva ir Europos Komisija pagal Espoo konvenciją nėra baigtas,
projektas, mūsų žiniomis, yra aktyviai vystomas. Viešai paskelbta,
kad Baltarusija 2013 metų spalio - 2014 metų vasario mėnesiais
išdavė dvi licencijas ir išleido dekretą dėl atominės
elektrinės reaktoriaus statybų pradžios. Tai Lietuvos pusei nėra
priimtina“, - interviu eversus.lt sakė E.Ignatavičius.
Anot jo, Lietuva siekia, kad nesaugios atominės elektrinės
šalies kaimynystėje nebūtų statomos. Susitikimuose Europos
Sąjungoje ir kitose tarptautinėse institucijose šalies vadovai
nuolat kelia klausimą, kad atominė energetika turi atitikti
aukščiausius branduolinės saugos standartus ir aplinkos apsaugos
reikalavimus.
Astravo branduolinė jėgainė bus vos 50 km nuo Vilniaus. Pagal
Baltarusijos pasirašytas tarptautines konvencijas branduolinės
atsakomybės srityje avarijos atveju maksimali elektrinės
operatoriaus, o jeigu jis neturi pakankamai lėšų, - Baltarusijos
valstybės atsakomybė sieks tik apie 400 mln. eurų.
Į šią itin mažą sumą kartu galėtų pretenduoti tiek pačios
Baltarusijos, tiek ir kitų aplinkinių prie Vienos konvencijos
prisijungusių valstybių, įskaitant Lietuvą, gyventojai, rašo
eversus.lt.
Vasario pabaigoje Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas
Linkevičius, susitikęs su Baltarusijos kolega Vladimiru Makejumi,
paprašė paraginti savo šalies ekspertus pateikti Lietuvai visus
atsakymus, susijusius su Astravo atominės elektrinės projektu.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama Hagos Branduolinio
saugumo viršūnių susitikime kovo 25 dieną, pabrėžė, kad negali
būti jokių kompromisų branduolinės saugos klausimais.