Baltarusijos vadovo susitikimas su Nursultanu Nazarbajevu bei Vladimiru Putinu turėjo būti paskutinis akordas prieš pasirašant Eurazijos ekonominės sąjungos įkūrimo sutartį. Tai numatyta gegužės mėnesį, o ceremonija turėtų įvykti Astanoje.
Tačiau apie savąją „Europos Sąjungą“ svajojęs V.Putinas gavo niuksą iš Minsko. Tokie A.Lukašenkos žodžiai jam buvo tikrai karti piliulė.
Vis dėlto įtempta padėtis dėl Ukrainos čia niekuo dėta. Baltarusija ėmėsi savotiško šantažo, norėdama gauti kuo daugiau naudos. Mat skirtingai nei jau veikianti Muitų sąjunga, Eurazijos ekonominė sąjunga turėtų pasižymėti kur kas didesnė valstybių integracija prekybos, finansų bei fiskalinės ir monetarinės politikos srityse.
A.Lukašenka siekia, kad Rusija savo sąjungininkams tiektų naftą be jokių muitų. Šiuo metu Baltarusija be muitų gauna 23 mln. tonų naftos per metus, tačiau turi atiduoti Maskvai už iš šios naftos pagamintų degalų eksportą surinktus mokesčius.
Rusija paskaičiavo, kad ir dabartinėmis sąlygomis Minskas nemenkai uždirba – apie 6,5 mlrd. JAV dolerių per metus.
Tačiau jei neliktų nei muitų, nei kvotų, Baltarusija galėtų iš rusų nusipirkti 4-5 kartus daugiau naftos, o ją perdirbus produkciją parduoti kitoms šalims.
Tokiu atveju baltarusiai pasaulio rinkoje taptų rimti Rusijos konkurentai, nors degalus gamintų iš šios šalies tiekiamos naftos. Rusijos finansų ministerija paskaičiavo: jei bus atsižvelgta į A.Lukašenkos užgaidas, Baltarusija per metus uždirbs apie 30 mlrd. JAV dolerių.
Per iki nakties užsitęsusias derybas A.Lukašenka kelis kartus priminė, kad Eurazijos Sąjunga turėtų būti oficialiai įkurta 2015 metų sausio 1 dieną, tačiau „nesureguliuotų klausimų sąrašas kelia nerimą“, rašo įtakingas Rusijos verslo dienraštis „Kommersant“.
Pasak Baltarusijos lyderio, ekspertai siūlo pasirašyti sutartį dėl tos sąjungos įkūrimo, palikus neišspręstus kai kuriuos esminius klausimus.
„Turi egzistuoti visavertė muitų sąjunga – be jokių apribojimų, juo labiau energetikos išteklių srityje. Novatoriški susitarimai, numatyti įgyvendinti per 10 metų, atrodo keistai. Tuomet reikia ir Eurazijos Sąjungą kurti po 10 metų“, – sakė A.Lukašenka.
Vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos per šį susitikimą tikėjosi išspręsti trijų valstybių vadovai – ar reikia išlaikyti tarifinius ir netarifinius suvaržymus Rusijos prekių eksportui, pirmiausiai naftos tiekimui Baltarusijai.
Tie suvaržymai turėtų būti panaikinti nuo 2015 metų, tačiau toks žingsnis gali atnešti didelių nuostolių Rusijos biudžetui.
Kaip rodo Rusijos finansų ministerijos duomenys, tie nuostoliai gali siekti iki 30 mlrd. JAV dolerių (74,7 mlrd. litų), jeigu bendrovės pradės eksportuoti prekes per partneres Baltarusijoje.
Pasak Eurazijos ekonominės komisijos kolegijos pirmininko Viktoro Christenkos, Rusija ir Baltarusija iki šių metų pabaigos turi išspręsti šį ginčą dvišalėse derybose, o vėliau aptarti vieningosios naftos ir dujų rinkos, kurią planuojama įkurti iki 2025 metų, veiklos sąlygas.
Eurazijos Ekonominė Sąjunga, kaip planuojama, turi pakeisti mažiau įpareigojančią Eurazijos muitų sąjungą, kurią Rusija su dviem minėtomis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis įkūrė siekdama suformuoti laisvosios prekybos zoną, galinčią konkuruoti su 28 nares turinčia Europos Sąjunga.
V.Putinas užsimojo įkurti posovietinėje ekonominėje erdvėje sąjungą, prie kurios kada nors galėtų prisijungti kitos šalys, tokios kaip Turkija ir Indija.
Tačiau šiam uždaviniui, kuris turėjo tapti V.Putino trečiosios kadencijos Kremliaus vadovo poste pagrindiniu projektu, skaudų smūgį sudavė Ukrainos nusigręžimas nuo Maskvos.
