Energijos sąmaudos mažėja, bet tik dėl mažiau naudojamų dujų

Statistikos departamento duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2013-aisiais sudarė 6 977,5 tūkst. tonų naftos ekvivalentu ir, palyginti su 2012-aisiais, sumažėjo 5,5 procento.

Išskyrus dujas, kitų kuro ir energijos rūšių sąnaudos didėjo, ypač akmens anglių ir durpių. .<br>V.Balkūno nuotr.
Išskyrus dujas, kitų kuro ir energijos rūšių sąnaudos didėjo, ypač akmens anglių ir durpių. .<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt inf.

Jun 16, 2014, 2:44 PM, atnaujinta Feb 12, 2018, 7:48 PM

Daugiausia tai lėmė 18,5 procento sumažėjęs gamtinių dujų sunaudojimas, - jų dalis bendrosiose kuro sąnaudose sudarė 31 proc., nors kitų kuro ir energijos rūšių sąnaudos didėjo, ypač akmens anglių ir durpių bei atsinaujinančių energijos išteklių, - vėjo, saulės ir kitų.

Šalies vartotojų poreikiams tenkinti naudojami ir vietiniai, ir importuoti kuro bei energijos ištekliai. 2013 m. šalies pagrindinių kuro ir energijos išteklių importo poreikis išliko toks pat kaip ir ankstesniais metais.

Jis padidėjo tik 0,6 proc. Nes labiausiai, 31 proc., padidėjo akmens anglių importas, bet gamtinių dujų ir elektros energijos poreikis atitinkamai sumažėjo 18,5 ir 11,2 procento.

Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamo organinio kuro. Tai geriausiai atspindi energetinės priklausomybės rodiklis. Nors šis rodiklis pernai šiek tiek sumažėjo – nuo 77,9 procento 2012 m. iki 76 procentų, jis vis dar gerokai viršija ES vidurkį (53 proc. 2012 m.).

2013 m. didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai (35,7 proc.) bei gamtinės dujos (31 proc.).

Aktyvus atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos šalių energetikos strategijos prioritetų.

Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 m. padidinti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį galutiniame energijos suvartojime iki 23 procentų, Europos Sąjungos tikslas – 20 procentų.

2012 m. Lietuvoje šis rodiklis siekė 21,7 procento, o Europos Sąjungos šalių vidurkis sudarė 14,1 procento.

Palyginti su 2012 m., 2013 m. Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių gamyba padidėjo 6,7 procento, bendrosios sąnaudos – 3,5 procento.

Didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras. 2013 m. didžiausias jo kiekis (52,6 proc.) buvo suvartotas namų ūkiuose ir elektrai bei centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti (34,7 proc.).

Kietojo biokuro sunaudojimas elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti padidėjo 14 procentų – nuo 312,3 tūkst. tonų naftos ekvivalentu 2012 m. iki 356,0 tūkst. tonų naftos ekvivalentu 2013 m.

Lietuvoje veikiančios vėjo jėgainės 2013 m. pagamino daugiau kaip 600 mln. kilovatvalandžių elektros energijos arba 11,6 procento daugiau nei 2012 m., ir sudarė 12,6 procento visos šalyje pagamintos elektros energijos ir daugiau kaip 5 procentus šalyje suvartotos elektros energijos.

Vandens jėgainės 2013 m. pagamino 521,2 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, t. y. 23,4 procento daugiau nei 2012 m.

Dar vienas atsinaujinančios energijos šaltinis yra saulės energija. Mūsų šalyje saulės nėra pakankamai, kad būtų galima plačiai išvystyti tokios energijos gamybą, bet ir šio šaltinio naudojimas 2013 m. gerokai padidėjo.

2013 m. saulės jėgainėse pagaminta ir į elektros tinklus patiekta 44,8 mln. kilovatvalandžių elektros energijos (2012 m. – 2,3 mln. kilovatvalandžių).

Elektros energijos poreikis Lietuvoje 2013 m. išliko panašus kaip ir ankstesniais metais, šiek tiek augo pramonės ir žemės ūkio elektros poreikis, bet gyventojai jos suvartojo beveik 2 procentais mažiau nei pernai. Palyginti su 2012 m., elektros energijos gamyba šalyje sumažėjo 5,6 procento ir sudarė 4 761,5 mln. kilovatvalandžių.

Vis plačiau panaudojamos biodujos energijai gaminti. 2013 m. biodujų buvo pagaminta 32,5 mln. kubinių metrų, t. y. 34,5 procento daugiau nei 2012 m.

Biodegalų naudojimas mažina tiesioginę aplinkos taršą. Biodyzelinas ir bioetanolis – labiausiai Lietuvoje paplitusios biodegalų rūšys. 2013 m. šalyje buvo suvartota 58,8 tūkst. tonų biodyzelino ir 10,4 tūkst. tonų bioetanolio, t.y. biodegalų suvartojimas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 3,9 procento.

2013 m., palyginti su 2012 m., galutinis energijos suvartojimas sumažėjo 2,3 procento. Galutinių vartotojų struktūroje šiuo metu didžiausią dalį užima transporto ir namų ūkių sektoriai, kur 2013 m. buvo suvartota atitinkamai 33,4 ir 31,1 procento energijos. Pramonės sektoriaus dalis galutinės energijos suvartojimo struktūroje sudarė 19,9 procento. Transporto sektoriuje daugiausia sunaudota naftos produktų, o namų ūkių sektoriuje – atsinaujinančių energijos išteklių bei centralizuotai gautos šiluminės energijos.

Kelių transporte 2013 m. buvo sunaudota daugiau nei 1,3 mln. tonų degalų. Pastaraisiais metais dyzelino populiarumas toliau augo – 2013 m. jo sunaudota 3 procentais daugiau nei 2012 m., o benzino ir suskystintų naftos dujų paklausa mažėjo – atitinkamai 10,2 ir 3,9 procento.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.