Projektuojamas dujotiekis „Pietų srautas“ („South Stream“), kuriuo Rusija dujas pumpuotų aplenkdama Ukrainą, ir toliau skaldo Europą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Vienoje žengė raudonuoju kilimu, o Austrijos vadovas Heinzas Fischeris paslaugiai šypsojosi ir džiūgavo, kad dujotiekis užsuks ir į jo šalį.
Austrai – „Gazprom“ advokatai
„Niekas negali man paaiškinti ir aš negaliu to paaiškinti Austrijos žmonėms, kodėl dujotiekis, tiesiamas per ES ir NATO šalis, negali 50 kilometrų driektis ir Austrijoje“, – susitikime su Rusijos prezidentu kalbėjo Austrijos vadovas H.Fischeris.
Dujotiekis „Pietų srautas“ eis Juodosios jūros dugnu, kirs Bulgariją, Serbiją, Vengriją, Slovėniją ir baigsis Austrijoje. Šioje valstybėje dujotiekis tebus 50 kilometrų ilgio, tačiau Austrija tapo viena didžiausių projekto gerbėjų Europoje.
Vakar Austrijos energetikos kompanijos OMW vadovas Gerhardas Roissas ir dujų monopolininkės „Gazprom“ lyderis Aleksejus Mileris pasirašė sutartį, kuria įkuriama kompanija, tiesianti dujotiekio „Pietų srautas“ atkarpą Austrijoje.
„Europai reikia rusiškų dujų ir jų reikės ateityje“, – paaiškino G.Roissas. Negana to, Austrijos vadovas sukritikavo ES sankcijas Rusijai, kurios neva niekam nepadeda gauti pelno.
Smūgis kritikams ir EK
Austrų keliaklupsčiavimas prieš Rusiją – akivaizdus spjūvis tiek Europos Komisijai, tiek dėl dujotiekio projekto abejojančioms šalims.
Antai Bulgarija šį mėnesį paskelbė stabdanti tiesimo darbus po to, kai sulaukė ES ir JAV kritikos.
V.Putinui Austrijos sostinėje ištiestas raudonasis kilimas Europos Komisijai turėtų būti lyg smūgis iš pasalų.
Būtent EK paragino ES valstybes stabdyti „Pietų srauto“ tiesimo ir projektavimo darbus, nes tai pažeidžia ES teisę.
„Pietų srauto“ projektą bandoma stabdyti prasidėjus Rusijos aneksijai Kryme, taip pat ir dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi Rytų ir Vidurio Europoje, įskaitant ir Lietuvą.
Briuseliui Bulgarija jau pakluso. O kaip kitos šalys?
Derėsis su Briuseliu
Vengrija linkusi palaikyti dujotiekio projektą. Bent jau taip teigia šios šalies premjeras Viktoras Orbanas, ne kartą sulaukęs kritikos dėl savo politikos.
Buvo pasirodę žinių, kad narystės ES ir Briuselio palankumo siekianti Serbija paseks Bulgarijos pavyzdžiu.
Tačiau šios valstybės premjeras Aleksandras Vučičius paskelbė, kad Belgradas tęsia darbus.
Austrijos kaimynė Slovėnija irgi neturi nieko prieš rusišką vamzdį. V.Putino vizito į Vieną išvakarėse Slovėnijos premjeras Alenka Bratušekas „Gazprom“ projektą pavadino gyvybiškai svarbiu, užtikrinančiu energetinį saugumą.
Tačiau visų Europos šalių, išskyrus Austriją, atstovai teigė, kad tolesnis dujotiekio tiesimas priklausys ir nuo derybų su Briuseliu. Pastarajam „Pietų srautas“ – lyg krislas akyje.
Regi amerikiečių ranką
V.Putinas vis dažniau užsimena, kad rusų projektus stabdo amerikiečiai, siekiantys užversti pasaulį skalūnų dujomis. Vakar Austrijoje jis kartojo tą patį.
„Noriu jus patikinti, kad jų dujos nebus pigesnės už rusiškas. Dujotiekiu tiekiamos dujos visada yra pigesnės nei suskystintosios.
Jie (amerikiečiai. – Red.) daro viską, kad sustabdytų „Pietų srautą“, – Vienoje kalbėjo Rusijos vadovas.
Šalia stovintys Austrijos vadovai ir energetikos kompanijų atstovai išvis nereagavo į tokius V.Putino kaltinimus.
Rusai tvirtina, kad darbai vyksta pagal planą
„Pietų srauto“, turinčio nusidriekti Bulgarijos, Serbijos, Vengrijos, Slovėnijos ir Italijos teritorijomis, tiesimo darbai buvo pradėti 2012 metų gruodžio 7 d.
Pirmasis vamzdynas naudoti turėjo būti pradėtas 2015 metų pabaigoje, tačiau jau šiandien aišku, kad atidarymas vėluos, jei apskritai įvyks.
Iš viso tokių vamzdynų buvo planuota nutiesti keturis, kiekvieno jų ilgis siektų 930 kilometrų. Jūros dugne vamzdžiai turi būti sukloti iki trečiojo 2015 metų ketvirčio.
Dujas planuota tiekti nuo 2016 metų, o 2018-aisiais pasiekti projektinį galingumą – 63 mlrd. kubinių metrų per metus. „Gazprom“ skelbia, kad projektavimo darbai vyksta laiku.
Dujotiekio statybos projektą remia Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, Italijos ENI ir Prancūzijos EDF.