Rusija rengiasi baigti bendradarbiavimą su Baltijos šalimis energetikos srityje. Rusijos valdžia baiminasi, kad po Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos Lietuva, Latvija ir Estija gali pasiskubinti išeiti iš „Energetinio žiedo“, sukurto elektros perdavimo linijų pagrindu daugiau kaip prieš 10 metų. Norint apsisaugoti nuo rizikos veiksnių Federalinei elektros tinklų bendrovei prireiks 50 mlrd. rublių naujoms elektros perdavimo linijoms statyti. Šiuos pinigus Energetikos ministerija nori paimti iš Nacionalinės gerovės fondo ir bendrovės „Rosneftegaz“.
„Energetinis žiedas“ arba „BRELL elektros žiedas“ (taip pavadintas pagal pirmąsias šalių: Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva raides) – gimė 2001 metais. Šalys susitarė, kad jų energetinės sistemos dirbs sinchroniniu režimu, tai yra, naudodamos vienodą 50 Hz srovės dažnį, galės keistis elektros energija ir paremti viena kitą rezervais susidarius avarinėms situacijoms.
Elektros perdavimo linijos buvo sujungtos į sąlyginį žiedą ir nuo to laiko energija laisvai kursuoja tarp penkių valstybių energetinių sistemų. Dabar Rusija ruošiasi Baltijos valstybių pasitraukimui iš šio žiedo, sakė Rusijos Energetikos ministras Aleksandras Novakas.
„Ryšium su Latvijos, Lietuvos ir Estijos valstybių galimu sinchroninio darbo režimo atsisakymu mes siūlome numatyti galimybę skirti pinigų projektams, pagal kuriuos būtų stiprinamos mūsų šalies Šiaurės Vakarų [elektros tinklų] jungtys su Centrine dalimi „Rosneftgaz“ lėšų sąskaita“, - sakė ministras.
Šiam tikslui įgyvendinti reikės 50 mlrd. rublių. Pasak ministro, 40 proc. šios sumos planuojama paimti iš FNB. Baltijos šalys seniai grasina nutraukti ryšius su Rusija energetikos srityje ir eiti į Europą (tai, tarp kitko, numato Trečiasis energetikos paketas). Tačiau iki Krymo prijungimo prie Rusijos argumentai už sinchroninės energetinės sistemos išsaugojimą nusverdavo argumentus prieš, papasakojo šaltinis, artimas deryboms.
„Latvijai, Lietuvai ir Estijai tai papildomos išlaidos, ir kam jos reikalingos, nelabai suprantama. Greičiausiai, dėl politinių sumetimų: „Mamai ant pykčio ausis nusišaldysiu“, - samprotauja „Forbes“ pašnekovas.
[Rusijos]Baltuosiuose rūmuose visuomet jautė, kad Baltijos valstybių valdžia blefuoja, sakė „Forbes“ šaltinis, artimas vyriausybei. Energetinė nepriklausomybė – malonumas ne iš pigiųjų. „Mes nelabai tikėjome jų ketinimais, laikėme, kad tai blefas... Gal ir blefas, bet jie darė konkrečius žingsnius, infrastruktūrą pradėjo kurti, o mes tai ne“.
Dar 2006 metais Lietuvoje gimė Visagino AE statybos projektas susimetus – jame dar turėjo dalyvauti Estija, Latvija ir Lenkija. Į potencialių investuotojų sąrašą buvo įtraukti Europos energetikos milžinai, tarp kurių EDF, Enel ir RWE. Buvo planuojama, kad elektrinė pradės gaminti elektros energiją 2018-2020 metais. Rusija kaip investuotoja nebuvo svarstoma, bet ir Europos Sąjunga nebuvo tvirtai pasirengusi leisti pinigus pabaltijiečiams, sako šaltinis, artimas BRELL Sekretoriatui.
Tačiau jau pernai Maskva pradėjo nerimauti. „Prieš kiek tai laiko mes supratome, kad toliau mums žaisti ramybe nepavyks“, - prisipažįsta šaltinis, artimas vyriausybei. Rusijai „Energetinis žiedas“ taip pat labai reikalingas.
Pats akivaizdžiausias bendradarbiavimo su Baltijos valstybėmis ir Baltarusija rezultatas – Karaliaučiaus srities aprūpinimas elektros energija. Elektros perdavimo linijos, kuriomis į anklavą teka elektra, eina per Lietuvą.
Tai reiškia Rusijos teritorijos nesaugumą tuo atveju, jeigu Lietuva nutrauktų darbą sinchroniniu režimu su Rusija, aiškina Strateginių iniciatyvų agentūros energetikos ekspertas, Teritorinių elektros tinklų organizacijų nekomercinės partnerystės valdybos pirmininkas Aleksandras Churudži.
Karaliaučiaus sritis liks izoliuota, reiškia, priklausoma nuo kaimynų geros valios, o šie gali, pavyzdžiui, prisidėti prie Rusijai taikomų sankcijų ir nutraukti tranzitą, sako ekspertas.
Yra daug ir kitų minusų Baltijos valstybių energetinių sistemų atsiskyrime nuo Rusijos. Smūgį gali patirti šalies Šiaurės Vakarai, o įkandin ir centrinės teritorijos. Tarp jų liks tik dvi elektros perdavimo linijos (750 kW ir 330 kW), kurias periodiškai reikia atjungti remontui. „Iki 40 procentų Rusijos Federacijos Centro ir Šiaurės Vakarų energetinių sistemų pralaidumo užtikrina Baltijos šalių tinklai“, - pranešama Energetikos ministerijos tinklalapyje.
Federalinės elektros tinklų bendrovės (FSK) prezentacijoje šia tema sakoma, kad dėl „Energetinio žiedo“ nutraukimo pablogės šalies Kuro ir energetikos komplekso (TEK) strateginės pozicijos Europos regione, sumažės elektros energijos eksportas (į Lietuvą pernai buvo eksportuota apie 3.5 mlrd. kilovatvalandžių), o tai reiškia, kad sumažės elektros energijos gamyba Rusijos elektrinėse.
Po prezidento Vladimiro Putino ir premjero Dmitrijaus Medvedevo pavedimų, kuriuos jie davė pernai vasarą, Federalinė elektros tinklų bendrovė užsakė elektros perdavimo linijų, pakeisiančių BRELL žiedą, statybos projektą, sakė pašnekovas, artimas FSK. „Dar iki Krymo prijungimo prie Rusijos“, - patikslino jis. Kaip matyti iš FSK prezentacijos, buvo atliktas „aukštos įtampos (750 kW) linijų „Leningradskaja-Beloziorskaja“ statybos techninis ekonominis pagrindimas“, numatantis Baltijos šalių energetinių sistemų atsiskyrimo nuo Rusijos Vieningosios energetinės sistemos kompensaciją. Projekto startas numatytas 2014 metais, pabaiga -2016 metais. „Europos Sąjunga sako: „Mes už energetikos paketą ir už energetinę nepriklausomybę“, - porina A. Churudži. – Na, jeigu jau taip pragydo, tai ir mes už energetinę nepriklausomybę“. Ypač energetinės nepriklausomybės siekis sustiprėjo po to, kai Krymas buvo prijungtas prie Rusijos, o Europos Sąjunga ir JAV šaliai pradėjo įvedinėti sankcijas, prisipažįsta šaltinis, artimas deryboms.
Leningrado, Pskovo, Smolensko ir Vologdos srityse numatomo įgyvendinti elektros tinklų statybos ir rekonstrukcijos dvejų metų trukmės projekto bendroji vertė yra 50 mlrd. rublių, ir FSK savų lėšų tam nepakanka.
Iš pradžių buvo numatyta, kad 40 proc. šios sumos bus skirta iš FNB 35 metų laikotarpiui grąžintinai. Likusius pinigus FSK turėjo duoti pati. 2014 metais atsirado siūlymas pritraukti pinigus šiam projektui įgyvendinti iš „Rosneftgaz“, sakė Aleksandras Novakas.
Paimti pinigų iš „Rosneftgaz“ FSK gali dviem būdais – arba skolon, arba į kapitalą, per papildomą emisiją, samprotauja analitikas Michailas Rasstriginas. Bendrovės skolos našta ir taip didelė, todėl labiausiai tikėtinas variantas – papildoma emisija, ir šiuo atveju „Rosneftegaz“ gaus 5 proc. FSK.
„Technologiškai, jeigu visų šalių elgesys būtų prognozuojamas, daryti tokias išlaidas būtinybės nėra, - samprotauja A.Churudži. – Bet turint galvoje sankcijas statyti anklave gyvenančius žmones į pavojų negalima. Išeina, mes pakankamai turtinga šalis, kad šiek tiek apdraustume gyventojus. Galima laikyti, kad priemonės, kurių imamasi – permokėjimas už saugumą“.
Bendrovės „Rusijos elektros tinklai „(„Rossieti“) (FSK patronuojančios bendrovės) atstovas nuo komentarų atsisakė, jo kolegos iš „Rosneftegaz“, o taip pat Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių, į „Forbes“ klausimus neatsakė. „Sistemų operatoriaus“, vykdančio BRELL energetinių sistemų komiteto sekretoriato funkcijas, atstovas pasakė, kad formaliai Baltijos šalių pasitraukimo iš sinchroninio darbo su Rusijos energetine sistema prašymas nėra pateiktas.
