Šiuo nutarimu dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų VKEKK pripažino „Lietuvos energijos gamybą“ didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos gamybos rinkoje bei nustatė su kainų taikymu ir informacijos apie reguliuojamos veiklos sąnaudas skelbimu susijusių pavedimų.
„Lietuvos energijos gamyba“ pažymi, kad gamybos rinkos tyrimas yra atliktas remiantis netinkamomis prielaidomis, nes apima tik elektros energijos gamybą Lietuvoje ir tinkamai neįvertina aplinkinių šalių elektros energijos gamintojų bei importuotojų konkurencijos. Atliekant tyrimą beveik neatsižvelgta į šios dienos realijas: šalyje veikiančią skaidrią elektros energijos rinką bei siekį efektyviai integruoti visų Baltijos ir Skandinavijos valstybių elektros rinkas per regioninę Nord Pool Spot prekybos platformą.
„Laisvos konkurencijos elektros gamybos ir prekybos rinkoje skatinimas bei skirtingų šalių elektros rinkų integracija be jokių abejonių prisideda prie prekybos skaidrumo bei efektyvumo didinimo ir galiausiai atneša apčiuopiamą naudą galutiniams vartotojams, nes dėl didesnės konkurencijos jie elektros energiją gali įsigyti palankesnėmis kainomis.
Tuo tarpu dabar bandoma eiti priešingu nei konkurencijos skatinimo keliu ir tampa visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių ir ko siekiant šis nutarimas priimtas, galiausiai – kaip reikės jį įgyvendinti, nes likus vos keliems mėnesiams iki nutarimo įsigaliojimo nėra parengta jo įgyvendinimą detalizuojančių teisės aktų“, – sako „Lietuvos energijos gamybos“ Didmeninės elektros prekybos departamento direktorius Vidmantas Salietis.
„Lietuvos energijos gamyba“ yra Nord Pool Spot biržos narė, visa savo pagaminama elektra prekiaujanti tik biržoje ir veikianti ne nacionalinėje, o regioninėje šiaurės šalių elektros prekybos rinkoje. Dėl šios priežasties bendrovė siūlo VKEKK atlikti bendrą tiek gamybos, tiek prekybos rinkos tyrimą, kuris apimtų ne tik elektros energijos gamybą Lietuvoje, tačiau elektros energijos gamybą ir prekybą visose Baltijos valstybėse bei elektros energijos importą iš Rusijos, Baltarusijos.
Atlikus tokį tyrimą, būtų galima įvertinti realų „Lietuvos energijos gamybos“ ir kitų elektros energiją gaminančių bei ja prekiaujančių bendrovių vaidmenį rinkoje ir galimybes taikyti nepagrįstas kainas. „Mūsų vertinimu, „Lietuvos energijos gamyba“ negali turėti didelės įtakos elektros energijos gamybos rinkoje, nes per metus pagamina tik apie 20 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio bei mažiau nei 10 proc. bendro Baltijos valstybių elektros energijos poreikio“, – sako V. Salietis.
Pasak jo, didesnę įtaką elektros energijos kainoms Lietuvoje turi kur kas daugiau elektros energijos pagaminančios Estijos ir Latvijos energetikos bendrovės (2013 m. „Eesti Energia“ pagamino daugiau nei 10 TWh, „Latvenergo“ – 4,8 TWh, o „Lietuvos energijos gamyba“ – tik 2 TWh) ar 4,5 TWh elektros energijos į Baltijos šalis pernai importavusi „Inter RAO Lietuva“.
Įvertinant visas šias aplinkybes, „Lietuvos energijos gamyba“ mano, kad sprendimas bendrovę pripažinti didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos gamybos rinkoje yra nepagrįstas, o su tuo susiję įpareigojimai bendrovei neturėtų būti taikomi.
