EWEA visoms ES narėms parengė tris vėjo energetikos scenarijus: optimistinį, realistinį ir pesimistinį. Pagal realistinį scenarijų, labai griežti konkretūs įsipareigojimai skatinti atsinaujinančių išteklių energetiką nebus priimti, teisinio reguliavimo neaiškumų Europoje išliks, tačiau vis dėlto bus žengta svarbių žingsnių užtikrinant rinkos stabilumą, palankūs politiniai sprendimai įvairiose rinkose leis pradėti naujus vėjo energetikos projektus.
Visos Europos vėjo jėgainių bendra instaliuota galia pagal šį scenarijų bus 64 proc. didesnė negu šiemet ir sieks 216 GW. Iš viso ES vėjo jėgainėse 2020 m. bus pagaminta 441,7 TWh elektros energijos, kuri patenkins 14,9 proc. ES elektros energijos poreikio.
Be to, vėjo energetikos sritis 2020 m. Europoje įdarbins apie 354 tūkst. žmonių, 100 tūkst. daugiau negu dabar. Investicijos į vėjo energetiką pagal šį scenarijų 2013-2020 m. sieks 90-124 mlrd. eurų.
Pagal optimistinį EWEA scenarijų, visose ES šalyse nusistovės stabilus teisinis reguliavimas, ES valstybės sutars iki 2030 m. pasiekti, kad 30 proc. visos elektros Europoje bus gaminama iš atsinaujinančių išteklių, ir stipriai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Pagal pesimistinį scenarijų, teisinis reguliavimas visoje ES išliks neaiškus, investuotojams nebus sudaroma beveik jokių paskatų papildomai investuoti į vėjo energetiką. Optimistinio scenarijaus atveju vėjo jėgainių bendra galia Lietuvoje 2020 m. siektų 800 MW, o pesimistinio scenarijaus atveju – 500 MW.
„EWEA prognozės Lietuvai yra kuklios, nes šalyje kol kas nėra išspręstas naujo vėjo energetikos plėtros etapo reglamentavimas. Tačiau priėmus sprendimus dėl vėjo jėgainių galios „lubų“ pakėlimo, plėtra iki 2020 m. turėtų viršyti net ir optimistines EWEA prognozes“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.
