Sutartis pasirašyta rugsėjo 3 dieną Krynicoje vykstančio XXIV ekonomikos forumo metu. Tai preliminariojo bendrovių susitarimo, kuris įgalino derėtis dėl sutarties sąlygų, įgyvendinimas. Dabar vienintelė formali kliūtis sandoriui užbaigti – gauti Konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos tarnybos sutikimą.
Bendrovės susitarė, kaip per ateinančius trejus metus finansuos darbus, susijusius su pirmosios atominės elektrinės statyba. „Enea“, „Tauron“ ir „KGHM“ turės po 10 proc. bendrovės „PGE EJ1“ akcijų ir tokiu santykiu prisidės prie finansavimo (70 proc. akcijų turės valstybinė energetikos bendrovė „PGE“, tad jai teks svarbiausias vaidmuo statant elektrinę). Per trejus metus jos turi pasirinkti strateginį partnerį, technikos ir kuro tiekėją, taip pat ir investuotoją. Paskaičiuota, kad šiuo laikotarpiu bendrosios išlaidos sudarys vieną milijardą zlotų.
Tačiau tai tik pradžia. Teks pakloti kur kas didesnes sumas, kadangi numatomos sąnaudos atominės elektrinės statybos programai įgyvendinti yra 40-60 mlrd. zlotų. Jeigu viskas vyks pagal planą, tai energija iš suskaldyto atomo lenkų namus pasieks apie 2024 metus. Investavimas į kitus pirmosios atominės elektrinės blokus truks iki 2030 metų. Dar po penkerių metų turi būti pastatyta kita elektrinė. Abi jos tieks 6000 MW galią. Palyginimui, šiuo metu Lenkijos elektrinių tiekiama galia yra apie 38 000 MW.
Kol kas neaišku, kur elektrinė bus statoma. Ekspertų vertinimu geriausia vieta jai būtų Žarnoviecas (Krokovo ir Gnievino apskritys, prie Baltijos jūros). Valstybinė energetikos bendrovė „PGE“ prieš keletą metų ten jau nupirko 113 hektarų.
Priminsime, kad Žarnovieco atominė elektrinė 1982-1990 metais jau buvo statoma. Joje buvo numatyta įrengti keturis energetinius blokus su WWER-440 tipo reaktoriais, kurių bendra galia – 1600 MW. Tačiau po 1989 metų pasikeitus šalies ekonominei padėčiai ir stiprėjant aktyvistų ir gyventojų protestams, ypač po Černobylio katastrofos, statybos buvo sustabdytos, ir elektrinė tuomet nebuvo pastatyta.
Europos Sąjungoje atominės elektrinės pagamina trečdalį energijos, o branduoliniai reaktoriai stovi 15 iš 28 ES šalių. Daugiausia jų turi Prancūzija, gaunanti iš jų net 75 proc. energijos. Lenkijoje 2030 metais iš atominių elektrinių planuojama gauti 19 proc. energijos.
Parengė Eugenija Grižibauskienė
